Neturtinių vaikų teisių reguliavimo aspektai ir apsauga

• LSU talpykla: numerio tekstas

LTDabartiniu metu vaikas turi visas universalių žmogaus teisių dokumentų nuostatuose įtvirtintas teises kaip ir suaugęs asmuo, tačiau, to nepakanka. Vaiko teises būtina suvokti kaip nepriklausomus interesus, o ne savaime įtraukti į žmogaus teisių visumą. Vaikas, kaip jauna, dar nesubrendusi asmenybė, yra ne tik lengviau pažeidžiamas, bet ir sunkiau gali pats apginti savo teises ir interesus. Vaikui, kaip besivystančiam asmeniui, privalo būti garantuojamos kelios specifinės, tik šiai asmenų grupei būdingos teisės, pavyzdžiui, teisė į mokslą ar teisė į poilsį ir laisvalaikį. Vaiko teisių išskyrimas į ypatingą žmoniškumo pažinimo ir visuomeninės veiklos sritį prasidėjo praėjus keliems šimtams metų nuo sąvokos „žmogaus teisės“ atsiradimo. JT vaiko teisių konvencijoje apibrėžtos dvi esminės nuostatos – pirma, vaikas tapo savarankišku teisės subjektu, antra, vaikui numatyta teisė pačiam aktyviai dalyvauti įgyvendinant ir ginant savo teises. 1992 m. Lietuva prisijungė prie JT vaiko teisių konvencijos. Vykdant tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvoje sukurta vaiko teisių apsaugos sistema – priimti nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys vaiko teises, jų įgyvendinimą ir apsaugą, įsteigtos valstybės bei savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios vaiko teisių apsaugoje. Taigi atsirado teisinės prielaidos keisti požiūrį į vaiką , elgesį su juo bei vaiko statusą ir šeimoje, ir visuomenėje. Tikslas. Išanalizuoti vaikų neturtinių teisių reguliavimo ir apsaugos teorinius ir praktinius aspektus. [Iš leidinio]