Plaukimo, kaip rekreacinės veiklos situacija Lietuvoje
LTSpartėjantis gyvenimo ritmas, didelis krūvis darbe, visa tai kelia ne tik nervinę įtampą, bet ir suprastina fizinę žmogaus būseną. Tad tampa labai svarbu atrasti rekreacinę veiklą, kuri padėtų atstatyti žmogaus psichologinę bei fizinę būseną. Plaukimas – vienas iš sparčiausiai populiarėjančių rekreacinių veiklų, kuri padeda atstatyti fizinę ir psichologinė žmogaus savijautą. Aktualumas. Rekreacijos būtinumas žmogui yra ištirtas ir patikrintas (Zhang ir kt. 2013). Rekreacinių veiklų skaičius nuolat auga, o pačios rekreacijos apibrėžimas nuolat kinta. Autorius Tribe (2015) rekreaciją apibrėžia kaip tikslą, kurio yra siekiama skirtingose aplinkose laisvo laiko metu. Nors rekreacijos būtinumas ir gerai žinomas, tačiau PSO (pasaulio sveikatos organizacija) pastebi aktyvios rekreacijos trūkumą. Plaukimas kaip aktyvi rekreacijos forma tenkina fizinio aktyvumo poreikį, gerina asmens fizinį pajėgumą, per plaukimo pratybas ugdomi gyvybiškai svarbūs plaukimo įgūdžiai (Grigonienė ir kt. 2009). Didėja ir plaukimo populiarumas, tai rodo Lietuvos statistikos departamento 2015 metų duomenys, kuriuose matomas didėjantis trenerių ir sportininkų skaičius. Pasak Zuozienės (2015), plaukimas, tai ne tik rekreacijos forma, tai ir prevencijos priemonė nuo įvairiausių ligų ir traumų. Visų amžiaus grupių žmonėms svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti gebėjimus plaukti bei saugiai elgtis vandenyje. Plaukimo įgūdžių lavinimo būtinumą rodo ir statistika. Lietuvos statistikos departamento (2015) duomenimis Lietuvoje 2014 metais nuskendo 229 asmenys, tai yra vienas didžiausių skaičių Europoje. 2014 m. Lietuvoje veikė keturi 50 metrų ir trisdešimt devyni 25 metrų baseinai, kuriuose dirbo 146 plaukimo treneriai. Plaukimo kaip rekreacinės veiklos situacija turėtų būti aktuali tiek visuomenei, tiek valdžios institucijoms. [Iš leidinio]
