Požiūrį į imigraciją formuojantys ekonominiai ir socialiniai-kultūriniai veiksniai

• LSU talpykla: numerio tekstas

LTGlobalizacijos laikotarpiu migracijos srautai auga ir reikšmingai keičia nusistovėjusias demografines struktūras, kartu iškelia ir naujas socialines bei ekonomines problemas. Daugiausia mokslinėje literatūroje nagrinėjama emigracija, bei jos sukeliamos problemos ar gaunami sprendimai. Lietuvoje taip pat daugiausia diskutuojama emigracijos tema, tačiau atsižvelgiant į jau jaučiamus emigracijos srautų padarinius Lietuvoje, tokius kaip blogėjanti demografinė padėtis, darbo jėgos stygius, ekonomikos nestabilumas, tarptautinėje arenoje yra prognozuojama, kad vykstant ekonominei Vakarų Europos ir Rytų Europos konvergencijai, Lietuvoje per artimiausią dešimtmetį migracijos saldo taps teigiamas ir imigrantų srautas, neskaitant reemigrantų, ženkliai išaugs. Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros, atliktų požiūrio į imigraciją ir imigrantus tyrimų analize aptariamos teorinės požiūrio į imigraciją prielaidos ir veiksniai, lemiantys atvirumą imigracijai. Vieni iš dažniausiai tyrimuose pastebimų veiksnių, lemiantys atvirumą imigracijai yra vietinės bendruomenės išsilavinimo lygis ir šalies ekonominė padėtis (BVP vienam gyventojui), taip pat konkurencija darbo rinkoje, rasė, etinė priklausomybė, imigrantų keliamų grėsmių suvokimas.Laisvas darbo rinkos judėjimas yra viena iš pagrindinių globalaus pasaulio privilegijų. Tarptautinė migracija auga, jos mastai didėja ir ko pasėkoje keičiasi šalių demografinė struktūra, politikos ir ekonomikos kryptys, sprendžiamos problemos ar sukeliamos naujos. Kaip nenumaldomai augančios migracijos rezultatą galima pažymėti tai, kad 2013 metais pasaulyje buvo 232 mln. tarptautinių migrantų (IOM, 2015), o pavyzdžiui iš Lietuvos 2015 metais emigravo 544 120 gyventojų. Iš viso 15,90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena ne Lietuvoje (IOM ). Ankščiau buvo įprasta nagrinėti tik emigraciją, jos iškeliamas problemas, ar emigracija nagrinėjama, kaip problemų sprendimo būdas. Tačiau pastebint vien tik Lietuvoje vykstančius emigracijos mastus ir jos keliamas problemas svarbu atsižvelgti į imigraciją, kaip galimą emigracijos sukeltų problemų sprendimo būdą ar tiesiog šalies gerovės kūrimo vieną iš būdų. Stebint vykstančius demografinius reiškinius iškyla imigracijos ir su ja susijusių reiškinių aktualumas. Straipsnio objektas: požiūrį į imigraciją ir atvirumą lemiantys veiksniai. Straipsnio tikslas yra įvardinti veiksnius, lemiančius atvirumą imigracijai ir požiūrį į ją. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo išsikelti šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorinius migracijos aspektus; 2. Išanalizuoti pasirinktus atliktus tyrimus požiūrio į imigraciją tematika; 3. Išskirti ekonominius ir socialinius-kultūrinius veiksnius, formuojančius požiūrį į imigraciją. [Iš leidinio]