Rytų aukštaičių uteniškių vardažodis: dabartinė padėtis ir istorinė raida : disertacija

LTDisertacijoje aprašyta rytų aukštaičių uteniškių vardažodžio, t. y. daiktavardžio ir būdvardžio, morfologija. Remiantis turima medžiaga, surinkta iš įvairių uteniškių tarmės punktų, atskleidžiama dabartinė vardažodžio padėtis tarmėje, aptariami vardažodžių kamienai, jų mišimo atvejai, kaitybos išimtys, aiškinama istorinė atskirų vardažodžio formų raida. Atsižvelgiama ir į atskirų uteniškių šnektų specifiką. Disertacijoje pateikti faktai rodo, kad uteniškių tarmėje daiktavardžio linksniavimo sistema pamažu pereina prie dviejų tipų – vyriškojo ir moteriškojo. Labai ryški mišriojo linksniavimo daiktavardžių poliarizacijos pagal gimines tendencija: moteriškieji mišriojo linksniavimo daiktavardžiai (Cf ir if) eina į stipriuosius moteriškuosius kamienus (ē ir ā), o vyriškieji mišriojo linksniavimo daiktavardžiai (Cm ir im) – į stipriuosius vyriškuosius (a ir a). Be to, pačiuose linksniavimo tipuose ryški produktyviųjų kamienų įsigalėjimo tendencija. Tokį silpnųjų ir neproduktyviųjų kamienų perėjimą į stipriuosius ir produktyviuosius lemia homoniminių formų gausa, atsirandanti dėl tarmės fonetikos raidos, senosios kuopinės daugiskaitos neutralizacija, kirčiavimas (šakninis arba galūninis). Būdvardžių linksniavimo sistema taip pat eina paprastėjimo keliu: neblogai išlaikyti tik produktyvieji kamienai a (f. ā), a (f. ā) ir ia (f. ē). Neproduktyvusis u (f. ā) kamienas yra gerokai apnykęs, nors atskiri jo linksniai dar vartojami. [Iš leidinio]

ENThe thesis describes the morphology of the denominative, i.e., the noun and the adjective, of East Aukštaitian Uteniškiai. According to data gathered from various points of the Uteniškiai dialect, the present situation of the denominative in the dialect is revealed, stems of denominatives are explored, instances of their mixture, exceptions of inflection, the historical development of separate denominative forms, are explained. Specifics of separate Uteniškiai dialects are also considered. Facts presented in the thesis show that in the Uteniškiai dialect the system of noun declension slowly moves on two types – masculine and feminine. The tendency to polarise nouns of mixed declension according to the gender is very clear: feminine nouns of mixed declension (Cf and if) go to strong feminine stems (ē and ā), whereas masculine nouns of mixed declension go to strong masculine stems (a and a). Furthermore, in declension types the tendency for productive stems to become established is very obvious. Such a turning of weak and non-productive stems into strong and productive ones is determined by the abundance of homonymous forms which occurred due to the evolution of phonetics of the dialect, the neutralisation of the old collective dual, and the stress (on the stem or the ending). The system of adjective declension is also simplified: only productive stems are retained to some extent a (f. ā), a (f. ā) and ia (f. ē). The non-productive stem u (f. ā) has rather vanished, although its separate cases are still used.

• 1759 metu "Ziwato" moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida / Sonata Vaičiakauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2013, t. 68, p. 51-70.
• 1759 metų "Ziwato" "i" ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai ir jų raida / Sonata Vaičiakauskytė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 223-236.
• 1759 metų "Ziwato" įvardžiuotiniai būdvardžiai / Sonata Vaičiakauskienė. Lituanistica. 2015, Nr. 1, p. 22-27.
• 1759 metų "Ziwato" u ir įu kamieno daiktavardžiai ir jų raida / Sonata Vaičiakauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2005, t. 53, p. 91-99.
• Audicinis eksperimentas dialektologijoje : privalumai ir trūkumai (rytų aukštaičių uteniškių vietininkų priegaidžių tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 70-87.
• Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2007, 1, p. 4-11.
• Joniškėlio šnektos būdvardžiai / Rasa Kurkauskienė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2011, 1, p. 83-89.
• Joniškio šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas / Aušra Kaikarytė. Baltistica. 2005, t. 40, Nr. 1, p. 77-93.
• Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje / Albertas Rosinas. Baltistica. 2000, t. 35, Nr. 1, p. 59-74.
• Morphological research into Lithuanian dialects: tradition and future prospects / Asta Leskauskaitė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 95-112, 298.
• Pietų aukštaičių prieškirtinių ilgųjų skiemenų kiekybė / Asta Leskauskaitė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2003. P. 156-162.
• Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas / Nijolė Tuomienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 228 p.
• Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 78-83.
• Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės : eksperimentinis tyrimas / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 68-72.
• Rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo priegaidės : audicinis tyrimas / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 2, p. 229-237.
• Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija / Vitalija Karaciejūtė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 229-245.