Lietuvos šaulių sąjungos politinė ir karinė veikla (1919-1923) : disertacija

LTDisertacija nagrinėja Lietuvos šaulių sąjungos susikūrimo ištakas, jos ideologiją bei karines operacijas 1919-1923 metais (kovas su bermontininkais, lenkų partizanais ir Klaipėdos krašto užėmimą 1923 m. sausio 10 -15 d.) Lietuvos šaulių sąjunga buvo populiariausia visuomeninė pusiau karinė organizacija, veikusi tarpukario Lietuvoje. 1919 0915 Lietuvos šaulių sąjungos įstatus patvirtino Krašto apsaugos ministras. LŠS susiformavo iš partizanų ir liaudies milicijos būrių, kurie 1919 metais susikurdavo spontaniškai, siekdami apginti turtą nuo svetimų armijų plėšikavimo ir užtikrinti minimalią viešąją tvarką. Vėliau šie būriai įsiliedavo į LŠS steigiamas struktūras. Šaulių sąjunga, kaip ir kitos panašios organizacijos Vidurio Europos valstybėse po Pirmojo pasaulinio karo, buvo tautinė-patriotinė organizacija. Didelę įtaką jai darė slavų ir ypač čekų sportinė patriotinė organizacija "Sokol", tapusi vienu veiksnių, padėjusių čekų, slovakų bei lenkų nacionalizmui transformuotis į masinį judėjimą ir išlaikyti tautinį identitetą. Tautinio patriotizmo ir tautinių prioritetų iškėlimas buvo užfiksuotas pirmajame Lietuvos šaulių sąjungos statute. Ši organizacija turėjo "stiprinti tėvynės gynimo dvasią, leisti ir platinti literatūrą, steigti šaulių liaudies universitetus, iškelti patriotiškumą ir karinį auklėjimą". Klaipėdos krašto užėmimas 1923 metais buvo įvykdytas lietuvių karinių dalių ir Šaulių sąjungos. Žygiui vadovavo Lietuvos kariuomenės generalinis štabas, politinis šios operacijos vadovas buvo Lietuvos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas.

ENThe thesis analyses the establishment and the ideology of Lithuanian Riflemen Union and its military operations in 1919-1923 (fights against bermontininkai (Russian and German military divisions) and Polish partisans, and the occupation of Klaipeda Region on 10-15 January 1923). Lithuanian Riflemen Union was the most popular public semi-military organization, which operated in Lithuania during the interwar. On 15 September 1919, the Minister of National Defence approved the Statute of Lithuanian Riflemen Union (LRU). The LRU was formed from freedom fighters and “folk militia” forces which were founded spontaneously in order to defend private property against robberies of foreign armies and ensure minimum public order in 1919. Later, these forces joined the structures established by LRU. After the WWI, the Riflemen Union was a national-patriotic organization, similar as other organizations in the Middle European states. It was very much influenced by Slavonic and, especially, Czech sports patriotic organization “Sokol” which became a factors enabling the transformation of Czech, Slovakian, and Polish nationalism into mass movement and maintaining national identity. Emphasizing national patriotism and national priorities were highlighted in the first statute of Lithuanian Riflemen Union. This organization should enable “strengthening the spirit of defending the native land, publishing and distributing literature, establishing Riflemen folk universities, and elevating patriotism and military education”. The occupation of Klaipėda Region in 1923 was affected by Lithuanian military divisions and Riflemen's Union. The action was lead by general headquarters of Lithuanian army; political leadership of this operation was performed by the Prime Minister of Lithuania Ernestas Galvanauskas.

• Lietuvos šauliai tarpukariu: lietuviai, katalikai, visuomenės elitas / Vytautas Jokubauskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 28, p. 75-102.
• Piliečiai kareiviai: paramilitariniai judėjimai Baltijos šalyse po Pirmojo pasaulinio karo / Tomas Balkelis. Karas taikos metu : paramilitarizmas po Pirmojo pasaulinio karo 1917-1923 m. / Robert Gerwarth, John Horne. Vilnius: Mintis, 2013. P. 154-175.
• Šauliai valstybės tarnyboje ir valstybinėse įmonėse Klaipėdos krašte 1923-1939 m / Mindaugas Nefas. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 3-10.
• Tautiniai incidentai Klaipėdos krašte: Lietuvos šaulių ir karių susidūrimai su vietiniais gyventojais / Silva Pocytė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 115-143.
• "Vienui vieni": šaulių rengimas partizaniniam karui 1924-1940 m. Lietuvoje / Vytautas Jokubauskas. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 11-24.
• Територіальна оборона у Литві в кінці 30-х років XX століття / Йокубаускас В. Військово-науковий вісник. 2020, 33, p. 140-159.