Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas : disertacija

LTKiekviena kalba, tarmė turi žodžių, formų, kur fonetiškai yra pakitusios morfemos. Autorius, žinomas kalbininkas, tyrinėja tuos morfologinius reiškinius, kurie yra tarsi nukrypimai nuo dėsningų, sisteminių kalbos dalykų. Tai yra gal naujesni kalbos faktai, būdingi iš pradžių šnekamajai kalbai, o paskui pasidarantys ir bendrinės, visos tautos vartojamomis formomis. Tokie atvejai paprastai yra susiję: a) su senesnių kalbos dėsnių liekanomis, pvz., dvibalsių keitimu balsiais, kaip ir daugelyje ide. kalbų; b) su buvusių dėsnių, reiškinių tolesne skirtinga rutuliojimosi eiga, plėtra (dėl balsių asimiliacijos, kitos balsių apofonijos ir t.t.); c) su vidinių šnektos pokyčių – tarimo sklandumo, nuolatinio garsų junginių gludinimu – susidariusiu skirtingu tarimu; d) su galimu substratu (kuršių), hipotetiškų šnektų sąjungų egzistavimu. Visa tai sudaro lietuvių tarmių – morfoneminių dialektizmų – iš dalies ir atskirų bendrinės kalbos žodžių nemažą pluoštą. Tai formos ar žodžiai vartojami tik dalyje šnektų ir retai priimami bendrinėje, raštų kalboje. Morfoneminiai dialektizmai, šalia leksinių, morfologinių, akcentinių, sintaksinių, sunkiausiai skiriami, nes jie turi panašumo į dėsningas formas ir žodžius. Autorius nagrinėja tam tikrus žodžius, darinius, siekia išsiaiškinti visus nesisteminius žodžių ir formų požymius. Darbe autoriaus surinkti ir užfiksuoti dalykai (žinomi iš anksčiau spausdintų jo straipsnių, pastabų) sudedami į vieną vietą ir pagarsiui aiškinami, nustatinėjama jų kilmė ir reiškimosi priežastys šnektų ir morfologijos sistemoje.

ENEvery language and dialect has a number of words and forms with phonetically altered phonemes. The author, a prominent linguist, looks into the morphologic phenomena that resemble deviations from regular systemic language. They might be newer language facts, at first characteristic to spoken language and later entering standard language. Such cases are usually related to: a) the remains of older laws of language, e.g. the replacement of diphthongs by vowel as is the case in most of the ide. languages; b) different further development and expansion (due to vowel assimilation and other vowel apophony) of previous laws and phenomena; c) different pronunciation caused by internal dialect changes – pronunciation fluency and constant polish of sound groups; d) a potential existence of the substratum (Curonian) and hypothetical dialect unions. This makes quite a collection of Lithuanian dialects – morphonemic dialectisms, - and separate words of the standard language. These are forms and words employed only in a group of dialects, rarely accepted to the standard and written language. Next to lexical, accentual and syntactic ones, morphonemic dialectisms are the most difficult to distinguish as they resemble regular forms and words. The author analyses certain words and formations, aims at clarifying all irregular word and form features. The work provides a single collection of items collected and registered by the author where they are explained sound by sound, their origin as well as reasons of occurrence in the system of dialects and morphology is established.

• Svirkų šnektos kintamojo pakilimo balsių eksperimentinis tyrimas / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2003, t. 52 (1), p. 97-112.
• V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai / Asta Mitkevičienė. Terminologija. 2004, 11, p. 119-144.