LTTyrimo tikslas – nustatyti veiksnių, skatinančių studentus sportuoti, kaitą. Anketavimas vykdytas 2009 ir 2013 metais pavasarį. Jame dalyvavo I kurso studentai iš aukštųjų universitetinių mokyklų. Sportuojančių studentų 2009 m. buvo 403 (108 vaikinai ir 295 merginos), o 2013 m. – 453 (156 vaikinai ir 297 merginos). Sportuoti skatinantiems veiksniams nustatyti anketoje buvo pateikta 11 teiginių. Buvo galima pažymėti kelis tinkamus veiksnius. Studentams (vaikinams ir merginoms) svarbiausi veiksniai, skatinantys sportuoti, yra noras tapti fiziškai stipresniems, geriau jaustis bei geriau atrodyti, sumažinti kūno svorį. Per 4 metų laikotarpį labai sustiprėjo studentų noras tapti fiziškai stipresniems, vaikinų noras geriau atrodyti, merginų – sumažinti kūno svorį. Daug daugiau vaikinų sportuoja paskatinti draugų. Aktualumas. Studentų kūno kultūra ir sportas tampa vis svarbesniu tarptautiniu reiškiniu, dėl to pasaulyje didėja valstybinių institucijų dėmesys studentų fiziniam aktyvumui ir sportui. Valstybė ir visuomenė turi keisti savo požiūrį į kūno kultūrą, skatinti besimokantį jaunimą fiziškai grūdintis, stiprinti sveikatą, ugdyti fizines ir dvasines vertybes, numatyti savo šalies jaunimo sveikatos ateitį. Kaip rodo Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikti tyrimai (Armonienė, 1998; Poteliūnienė, 2000; Tubelis, 2001), į aukštąją mokyklą ateina studentai turėdami teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, bet be vidinio fizinės saviugdos poreikio, prastas jų kūno kultūros žinių lygis, silpni savarankiško darbo įgūdžiai (Poteliūnienė, 2010).Dabar universitetuose ypač aktualu įtraukti kuo daugiau studentų į fiziškai aktyvią veiklą, sudaryti sąlygas studentams kūno kultūros ir sporto priemonėmis stiprinti sveikatą, likviduoti fizinio krūvio deficitą, pagerinti fizinį parengtumą, padėti išsiugdyti gyvenimui ir profesijai būtinų mankštinimosi ir sportavimo įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų sistemą (Tamošauskas, 2012). Sportas skatina žmonių socialinį aktyvumą, įvairių kompetencijų ugdymąsi, vertybinių orientacijų formavimąsi, saviraišką, savivertę, pasitikėjimą savimi, saviugdą. Kiekvienu amžiaus tarpsniu sportavimo priežastys yra įvairios, nes kiekvienu amžiaus tarpsniu yra savitų fizinės būklės ir su tuo susijusių gyvenimo būdo pokyčių. Studentiškas amžius yra vienas svarbiausių su mokymusi susijusios asmenybės raidos etapų, kai nuolat patiriama įtampa, kai tampama savarankišku, kai pasirenkamos vertybės ir gyvenimo būdas.Pakankamas fizinis aktyvumas yra būtinas bet kurio amžiaus žmonėms, nes jis gerina nuotaiką, savijautą, sveikatą, darbingumą, miegą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti stresus, emocinį nuovargį, formuoti ir tobulinti socialinius įgūdžius ir kompetencijas. Studentai į aukštąsias mokyklas ateina su jau susiformavusia elgsena, o kaip rodo įvairių mokslininkų tyrimai, pakankamai fiziškai aktyvių ir sportuojančių yra nedaug. Mokslinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai skatina studentus sportuoti, stokojama. Todėl aktualu nuolat tirti veiksnius, skatinančius studentus sportuoti, ir analizuoti jų kaitą. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, skatinančius studentus sportuoti, ir jų kaitą. [Iš leidinio]