Studentų fizinio aktyvumo motyvacija kūno kultūros pratybose lyties aspektu

• LSU talpykla: numerio tekstas

LTAnkstesniais mokslininkų tyrimais nustatyta, kad dauguma studentų nepakankamai motyvuoti kūno kultūrai, nejaučia poreikio sportuoti, stiprinti sveikatą. Todėl tyrimai, kuriais siekiama įvairiais aspektais analizuoti studentų motyvaciją kūno kultūros pratybose, yra prasmingi ir aktualūs. Empirinis tyrimas vykdytas 2013 metų pavasario semestro metu. Imties tūrį sudarė reprezentatyvi 512 studentų grupė (iš jų 343 merginos ir 169 vaikinai) iš aukštųjų universitetinių mokyklų.. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas iš 44 uždaro tipo klausimų, sudarytas remiantis R. M. Ryan ir kt. (2000) skale. Jame pateikti teiginiai buvo suskirstyti į šias poskales: orientacija į meistriškumą, vidinę motyvaciją, bendradarbiavimo, individualumo, orientaciją į EGO, varžymosi/rungtyniavimo motyvaciją, sėkmės motyvaciją ir nesėkmių vengimą. Išvados. Vaikinams per kūno kultūros pratybas svarbiausia yra varžymosi/ rungtyniavimo motyvacija, o merginoms – orientacija į meistriškumą; antroje vietoje ir vaikinams, ir merginoms – vidinė motyvacija. Trečioje vietoje pagal svarbą vaikinams yra orientacija į EGO, o merginoms – sėkmės motyvacija. Aktualumas. Lietuvos sportas ir kūno kultūra turi ir gali kurti žmonijos idealų sritį. Sportas ir kūno kultūra jau dabar daro įtaką visai Lietuvos kultūrai. Kūno kultūra – tai veiksnių visuma, kuri yra ir bendros žmogaus kultūros dalis. Lietuvos piliečio fizinė sveikata – tai ir valstybės sveikata. Kaip ji palaikoma? Kai kiekvienas gali tapti pavyzdžiu šimtams ir tūkstančiams. Sistema turi sudaryti sąlygas tokiems pavyzdžiams. Vidurinės ir aukštosios mokyklos turi tęsti šiuos uždavinius (Juozaitis, 2013). Kūno kultūros ir sporto misija universitetuose – padėti humanizuoti akademinio jaunimo gyvenimą, kaip fizinę, psichinę ir dvasinę darną.Universitetų studentams reikia ir reikės padėti plėtoti jų mąstymo gabumus, t. y. gebėjimą kūrybiškai mąstyti, iškilus sunkumams – priimti sprendimus ir išspręsti juos. Tokiai veiklai reikia kūnu ir dvasia harmoningo žmogaus (Tamošauskas, 2007, 2012). Dabar universitetuose ypač aktualu įtraukti kuo daugiau studentų į fiziškai aktyvią veiklą, sudaryti sąlygas studentams kūno kultūros ir sporto priemonėmis stiprinti sveikatą, likviduoti fizinio krūvio deficitą, pagerinti fizinį parengtumą, padėti išsiugdyti gyvenimui ir profesijai būtinų mankštinimosi ir sportavimo įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų sistemą (Poteliūnienė, 2010; Tamošauskas, 2012). Tyrimo problema. Atlikti mokslininkų tyrimai įrodė, kad dauguma studentų nepakankamai motyvuoti kūno kultūrai, nejaučia poreikio sportuoti, stiprinti sveikatą. Studentų motyvai kūno kultūros pratyboms daugiau emocinio pobūdžio, nestabilūs, priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Trūksta stiprios motyvacijos, gal ir teorinių žinių, kokybiškesnių kūno kultūros paskaitų, geresnio kūno kultūros dėstytojų darbo pobūdžio (Kilpatrick et al., 2005; Jankauskas ir kt., 2006; Zeng et al., 2011; Gudžinskienė ir kt., 2012; Gulbinas ir kt., 2012; Čepelionienė ir Ivaškienė, 2013). Kaip rodo medicininiai tyrimai, šalies aukštosiose mokyklose daugėja studentų, priskiriamų spec. medicinos grupei, studijuoja apie 5–7 proc. studentų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų ir atleistų nuo fizinių pratybų. Jiems būtina parengti programas ir sudaryti sąlygas jas vykdyti (Jankauskas, 1993; Poteliūnienė ir kt., 2006; Tamošauskas, 2007; Poteliūnienė, 2010). Todėl tyrimai, kuriais siekiama įvairiais aspektais analizuoti studentų motyvaciją kūno kultūros pratybose, yra prasmingi ir aktualūs. Tyrimo tikslas – nustatyti studentų fizinio aktyvumo motyvaciją kūno kultūros pratybose lyties aspektu. [Iš leidinio]