LTJono Bretkūno Postilė – XVI amžiaus paskutinįjį dešimtmetį išleistas lietuviškų pamokslų rinkinys. Ji yra pirma pusiau originali spausdinta lietuviška knyga. Pamokslus Bretkūnas parašė veikiausiai pats tik remdamasis kitų protestantų teologų darbais, o prieš pamokslus einančios Biblijos ištraukos, arba perikopės, taip pat „Passio“ ir dvi maldos yra vertimai. Tokia sudėtinga šios knygos struktūra skatina pirmiausia domėtis verstų fragmentų, ypač perikopių, šaltiniais. Lig šiol senųjų lietuviškų raštų tyrėjai laikosi Liudviko Rėzos studijoje Geschichte der litthauischen Bibel (1816) pirmą kartą pasakytos minties, kad sudarinėdamas Postilę (BP, 1591) Biblijos ištraukas Bretkūnas ėmė iš Baltramiejaus Vilento knygos Euangelias bei Epistolas (EE, 1579). Tačiau jau pirminė tekstologinė analizė parodė, kad BP perikopės negali būti be jokių išlygų priskiriamos Vilento EE. Iš 69 BP įdėtų Biblijos ištraukų tik 67 yra tos pačios kaip EE. Taigi Bretkūnas iš šios knygos gali būti ėmęs 67 perikopes, bet dar 2 pridėjęs pats. Be to, BP tekstai nėra tik perspausdinti iš EE: jų kalbą Bretkūnas nemažai taisęs, pridėjęs sakinių ir žodžių. Taigi šių tekstų vertimas yra ne vieno, o mažiausiai dviejų autorių darbas. Disertacija susideda iš trijų dalių. Įvade apžvelgiamos istoriografinės žinios apie BP ir EE santykį ir negausūs ikšioliniai tyrimai, paaiškinami darbo tikslai ir metodai. Antroje dalyje nustatomi šaltiniai tų perikopių, kurių nėra Vilento EE; trečioje analizuojami iš EE imtų tekstų redagavimo ypatumai ir šaltiniai.
ENJonas Bretkūnas Postil is a collection of Lithuanian sermons published in the last decade of the 16th century. It is the first semi-original printed Lithuanian book. Most probably, Bretkūnas wrote the sermons himself only relying on works of other protestant theologians and extracts from the Bible preceding the sermons, or pericopes, as well as Passio and two prayers are translations. Such a complex structure of the book first of all encourages one to take interest in sources of the translated fragments, particularly pericopes. Up to now researchers of Lithuanian writings follow the idea first expressed in the study by Liudvikas Rėza Geschichte der litthauischen Bibel (1816) that when compiling the Postil (BP, 1591) Bretkūnas took extracts from the Bible from the book Euangelias bei Epistolas (EE, 1579) by Bartholomew Vilentas. However already the primary textological analysis showed that BP pericopes absolutely cannot be attributed to Vilentas’ EE. Of 69 Bible extracts included in BP only 67 are the same as in EE. So, Bretkūnas could have taken 67 pericopes from this book but added 2 more himself. Moreover, BP texts are not only retyped from EE: Bretkūnas substantially corrected their language and added sentences and words. Thus, translation of these texts is work performed not by one but by at least two authors. The dissertation consists of three parts. The introduction offers an overview of historiographic knowledge about the relation between BP and EE and few previous studies and explains the objectives and methods of the work. The second part identifies sources of pericopes which do not belong to Vilentas’ EE; the third part analyses editing peculiarities and sources of texts taken from EE.