LTNors lietuvių kalbos slavizmai jau palyginti nemažai tirti, tačiau vis dar stinga struktūrinių ir ypač diachroninių slavizmų tyrimų. Viena iš mažiausiai tirtų sričių yra slavizmų fonologija. Įvade nagrinėjamos keturios pagrindinės temos: lietuvių kalbos slavizmų tyrimo kryptys, jų tyrimo problematika, metodiniai tyrimo ir rekonstrukcijos principai. Darbe nagrinėjama kokybinė ir kiekybinė slavų balsių integracija bei jos raida, apibendrinama slavizmų įtaka šnektų vokalizmo sistemai, atskirai aptariama junginių le, re, se raida slavizmuose ir daromos išvados. Nustatomi dabartiniai slavų balsių integracijos dėsniai (šešiolika kokybinės ir trylika kiekybinės integracijos), o vėliau nagrinėjamas jų susidarymas (integracijos raida). Apibendrinant slavizmų įtaką šnektų vokalizmo sistemai daroma išvada, kad ji nėra buvusi didelė - visi slaviškųjų skolinių balsiai yra integruoti į sistemą, pritapę prie jos sintagminių ir paradigminių santykių modelio. Disertacijos išvadose apibendrinamas atliktas tyrimas, dar kartą aptariami integracijos dėsniai ir jų raida, nustatoma santykinė visų dėsnių chronologija.
ENEven though Slavisms in Lithuanian language were researched a number of times, structural and diachronic research of Slavisms is still missing. One of the least researched areas is Slavism phonology. The introductory part of this paper analyses four the most important topics: direction of research of Slavisms in Lithuanian language, problems of such research, as well as methodological and reconstruction research principles. The paper analyses qualitative and quantitative integration of Slavonic vowels and its development; it generalizes the influence of Slavisms on vocal system of dialect; separately discusses the development of combinations le, re, se in Slavisms; and delivers conclusions. It states current tendencies in the integration of Slavonic vowels (sixteen qualitative and thirteen quantitative integrations) and then analyses their formation (development of the integration). With regard to the influence of Slavisms on vocal system of dialects, the author concludes that it was not very big – all vowels of Slavonic loanwords were integrated into a system and adjusted to its syntagmatic and paradigmatic relationship model. Conclusions of the thesis summarize the research carried out, state the tendencies of the integration and their development once again, and determine their relative chronology.