Žemės įvaizdis lietuvių folklore : disertacija

LTDisertacijoje siekiama atskleisti tautosakinio žemės įvaizdžio semantiką, per konkretaus įvaizdžio prizmę fiksuoti tautosakos poetinės sistemos, tradicinio žodyno pokyčius, aptarti žanrinę, teminę stereotipinių formulių bei motyvų su žemės įvaizdžiu priklausomybę, patyrinėti žodinio vaizdo santykį su mitine pasaulėjauta ir etnografinės tikrovės formomis. Siekiant šių tikslų tyrinėjime taikomas aprašomasis, interpretacinis ir semantinis tipologinis metodai. Tyrime lietuviška medžiaga analizuojama baltų ir slavų tradicinės kultūros kontekste. Žemė – vienas iš pamatinių gamtos elementų, įvairiais aspektais aktualizuojamų tradicinėje kultūroje. Darbe mėginama atsakyti į klausimą, kiek ir kaip tautosakinį įvaizdį atliepia archetipinis žemės vaizdinys, žinomas kaip religinio kulto objektas ir turintis savitus atitikmenis etnografijoje. Disertacijos pirmoje dalyje apibrėžiama erdvinė žemės samprata. Remiantis universalia pasaulio modelio schema, nusakoma žemės padėtis, simbolinis jos įprasminimas ir vertybiškumo aspektai kosmoso vertikalėje ir horizontalėje. Antroje dalyje aptariamas Žemės Motinos vaizdinys, analizuojamos jo konkretizacijos žemdirbystės ir šeimos apeigose, išryškinama Žemės Motinos funkcijų įprasminimas žodinėje kūryboje. Žemės sąsaja su chtoniškumu ir mirtimi nagrinėjama trečiojoje dalyje. Tautosakoje žemės įvaizdis įsitvirtino kaip eufemistinis kalbėjimas apie mirtį, tapo viena iš mirties metaforų. Darbo ketvirtojoje dalyje analizuojami žemės įvaizdžiai, kurie, užfiksavę mitinės pasaulėjautos fragmentus, ilgainiui virto poetizavimo priemone. [Iš leidinio]

ENThe dissertation attempts to disclose the semantics of folkloristic Earth image, to record the changes of folklore poetic system, traditional genre via the prism of a specific image, to discuss the genre, topical dependency of stereotypical formulas and motivation with the Earth image, to investigate the relation of verbal view with mythical worldview, and forms of ethnographic reality. For these purposes, the descriptive, interpretative and semantic typological methods were applied in the research. Earth is one of the basic natural elements actualised in various aspects in traditional culture. The work attempts to find the answer to a question, how much and in which way the folkloristic image is echoed by the archetypal image of Earth known as an object of religious cult, and having specific equivalents in ethnography. The first part of dissertation contains the spatial definition of Earth. Based on the universal scheme of the world model, the position of Earth is described along with its symbolical actualisation and aspects of values in the vertical and the horizontal of Cosmos. The second part discusses the image of Mother Earth, analyses it specific forms in agricultural and family ceremonies, emphasises the actualisation of the Mother Earth functions in verbal creations. The relation between the Earth, chtonicity and death is analysed in the third part. In folklore, the image of Earth was embedded as a euphemistic narration about death, and became one of the death metaphors. The fourth part of the work contains the analysis of Earth images that, after recording the fragments of mythical worldview, in a long run turned into a tool of poetisation.

• Dainų fragmentiškumo refleksija lietuvių folkloristikoje / Jurgita Ūsaitytė. Tautosakos darbai 2005, 30, p. 100-111.
• Didaktinės lietuvių dainos : poetinių tradicijų sandūra XIX-XX a. pradžioje / Jurga Sadauskienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 255 p.
• Mirtis ir laidotuvės vėlyvosiose karinėse-istorinėse dainose: folkloriniai naujos istorinės patirties atspindžiai / Vita Ivanauskaitė. Tautosakos darbai 2006, 32, p. 161-179.