Žemaičių Kalvarijos dominikonų architektūra ir dailė: kultas ir ikonografija : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjamas Žemaičių Kalvarijos dominikonų vienuolyno ir Kryžiaus kelio kompleksas, įkurtas Žemaičių vyskupijoje XVII a. II ketv. Žemaičių Kalvarijos religinio centro genezė yra paranki įvairialypiams kultūrologinio pobūdžio tyrinėjimams – jos pavyzdžiu atsiskleidžia daugelis LDK barokinės XVII-XVIII a. religinės kultūros aspektų. Disertacijoje siekiama įvertinti Žemaičių Kalvarijos fenomeno ypatumus ir jo vietą LDK kultūroje. Disertacijos tyrimų objektas yra Žemaičių Kalvarijos piligriminė tradicija, kryžiaus kelio bei kiti dominikonų vienuolyne propaguoti kultai ir su jais susiję dailės bei architektūros kūriniai. Disertacijoje pirmą sykį Žemaičių Kalvarijos architektūrinis – meninis kompleksas ir kryžiaus kelio struktūra analizuojama pamaldumo tradicijų aspektu. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai ir iliustracijos. Pirmoje dalyje analizuota Kryžiaus kelio kulto raida bei Kalvarijų fenomeno specifika, apibūdintos piligrimystės kultūros ypatybės, išryškinti piligriminį kulto centrą apibūdinantys požymiai. Antrame skyriuje aptarta Gardų (vėliau – Žemaičių Kalvarijos) kryžiaus kelio ir dominikonų vienuolyno steigimo pamaldumo tradicijų formavimosi istorija. Išskirti trys pagrindiniai religinio centro raidos etapai: įsteigimas (XVII a. vid.), plėtra (XVIII a. vid.), slopinimas ir naikinimas (XIX a. vid). Trečioje dalyje išanalizuotas Žemaičių Kalvarijos dominikonų vienuolyno XVII a.-XIX a. vid. architektūros ir dailės paveldas, pagrindinį dėmesį sutelkiant į meno ir kulto santykį.

ENThe dissertation analyses the complex of Samogitian Calvary Dominican Monastery and The Way of the Cross, developed in Samogitian diocese in the 2nd quarter of the 17th c. Samogitian Calvary centre genesis is conducive to various cultural character research – it allows exploring many aspects of 17th-18th c. Baroque religious culture in the GDL. The dissertation aims at evaluating peculiarities of Samogitian Calvary phenomenon and its place in the GDL culture. The object of research is Samogitian Calvary pilgrim tradition, the cult of the Way of the Cross and related works of art and architecture. For the first time in this dissertation the complex of Samogitian Calvary and the structure of the Way of the Cross are analysed from the aspect of piety traditions. The dissertation consists of an introduction, three sections, conclusions, and list of bibliographical sources, appendices and illustrations. The first section analyses development of the Way of the Cross cult and particularity of Calvary phenomenon. Features of pilgrimage culture are defined and characteristics defining the centre of pilgrimage cult are highlighted. The second section discusses a history of formation of the Way of the Cross and Dominican Monastery establishment and piety traditions in Gardai (later – Samogitian Calvary). There are three main stages of religious centre development: establishment (middle of the 17th c.), development (middle of the 18th c.), repression and extermination (middle of the 19th c.). The third part analyses 17th-19th c. art and architecture heritage of Samogitian Calvary Dominican monastery, by focusing on interrelation between art and cult.

• Procesijų vėliavų ir altorėlių paveikslų pirmavaizdis / Liepa Griciūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2004, t. 35, p. 143-152.
• Viešpaties kančios kelio pamaldumo tradicija - XVIII-XIX a. Lietuvos kalvarijos / Asta Giniūnienė. Kultūros paminklai. 2008, 13, p. 80-92.