Multilingualism in Lithuanian children's folklore

LTDaugiakalbystė folklore nėra naujas reiškinys. Tai integrali vaikų folklorinės kūrybos dalis, nes daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo apraiškų galime rasti tiek ir tradiciniame, tiek ir šiuolaikiniame vaikų folklore. Šio straipsnio tikslas – pristatyti ir išanalizuoti daugiakalbystės apraiškas lietuvių vaikų folklore. Analizei pasitelkiami keli tautosakos žanrai: skaičiuotės, žaidimai, šiurpės, siaubaraštukai ir kt. Pagrindiniai tyrimo klausimai: Kaip daugiakalbystė pasireiškia vaikų folklore ir kokias funkcijas ji atlieka? Kaip vaikai priima ir kūrybiškai interpretuoja folkloro tekstus ir siužetus, t. y. jų formas ir turinį, paimtus iš kitų kalbų ir kultūrų? Kokios užsienio kalbos labiausiai veikia lietuvių vaikų folklorą? Tyrimo metodai – analitinis aprašomasis ir lyginamasis. Tyrimas atskleidė, kad lietuvių vaikų folkloras yra dinamiškas ir atviras kitoms kalboms bei kultūroms. Vaikus traukia lingvistiniai žaidimai ir žaisdami jie be jokio diskomforto gali vartoti tekstus, kuriuose yra svetimų arba nežinomų žodžių. Po Antrojo pasaulinio karo iki XXI a. pradžios lietuvių vaikų folklorą veikė rusų kalba ir kultūra, o nuo 1990-ųjų iki dabar stebima anglakalbių šalių įtaka. Žaisdami vaikai gali vartoti ir visiškai neverstus kitakalbius tekstus, tik nemokėdami užsienio kalbų dažnai jų žodžius iškraipo. Vaikai taip pat nesunkiai adaptuoja kitakalbius tekstus, nesuprantamus žodžius „sulietuvindami“ ar prijungdami prie jų kitų jiems žinomų tų pačių žanrų lietuviškų kūrinių dalis (pavyzdžiui, skaičiuočių ar kai kurių žaidimų atvejais). Kai kurie žanrai, jų siužetai ir personažai perimami ir pažodžiui (šiurpių ir siaubaraštukų).Bet visas šis daugiakalbis ir daugiakultūris folkloras puikiausiai adaptuojamas pagal atitinkamų folkloro žanrų kūrimo taisykles ir darniai integruojamas į Lietuvos vaikų folklorą. Pagrindinės sąvokos: daugiakalbystė; lietuvių vaikų folkloras; skaičiuotės; siaubaraštukai; šiurpės; žaidimai. [Iš leidinio]

ENMultilingualism and multiculturalism have always been phenomena present in folklore. Since the last decades of the 20th century, due to changes in lifestyle influenced by factors such as globalization, intense migration, development of social media, and information technologies, manifestations of multilingualism and multiculturalism have become even more noticeable and, in consequence, are becoming an important feature of contemporary folkloric creation. Focusing on a few genres, namely, counting-out rhymes, games, horror stories and horror verses, this article presents and discusses manifestations of multilingualism in Lithuanian children’s folklore. The following are the main research questions that the present study aims to investigate: How does multilingualism manifest in children’s folklore and what functions does it perform? How do children adopt and transmit folklore, i.e. how do they adopt and creatively reinterpret texts and plots, namely, forms and contents from other languages? Which foreign languages have major impact on Lithuanian children’s folklore? The methodology of the research consists of analytical descriptive and comparative analyses. The research has shown that Lithuanian children’s folklore is dynamic and open to other languages and cultures. Children are attracted by linguistic play and feel comfortable with texts containing foreign or unknown words. In Lithuanian folklore, two major influences can be traced: Russian influence, particularly from World War II until the beginning of the 21st century, and influence from English-speaking countries, beginning in the 1990s and continuing to the present. Children translate folklore, sometimes word for word, adapt foreign texts, plots, traditions, take over certain genres, or integrate separate words or phrases from other languages into Lithuanian folklore. Keywords: counting-out rhymes; games; horror stories; horror verses; Lithuanian children's folklore; multilingualism.

• Šiuolaikinis moksleivių folkloras / Laima Anglickienė, Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Dovilė Kulakauskienė, Ingrida Šlepavičiūtė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2013. 347 p.
• Šiurpės ir jų parodijos / Laima Anglickienė. Tautosakos darbai 2009, 38, p. 15-29.