LTTalino, Rygos ir Kauno miestų tapsmas moderniomis valstybių sostinėmis 1920–1940 m. buvo autoriaus disertacijos objektas. Tuo pagrindu parašytoje knygoje Talino kaip Estijos sostinės, Rygos kaip Latvijos sostinės, Kauno kaip Lietuvos laikinosios sostinės urbanistinė plėtra analizuojama remiantis daugiausiai kiekvienos šalies nagrinėjamo laikotarpio periodine spauda ir kitomis publikacijomis. Tikslas nėra atskleisti ir palyginti trijų sostinių išsamią architektūrinę raidą, o siekiama parodyti kaip kiekvienoje iš valstybių valdžia siekė formuoti modernios sostinės įvaizdį per miesto planavimą ir statybų politiką, viešųjų reprezentacinių erdvių tvarkymą ir nacionalinių paminklų pastatymą, kokią čia reikšmę turėjo viešoji nuomonė ir vykusios diskusijos, bendroji politinė atmosfera kiekvienoje šalyje. Daugiausiai vietos skiriama Talinui, mažiau Rygai, o mažiausiai – Kaunui, tačiau akcentuojama pastarojo miesto urbanistinių pasikeitimų ryškiausiai matoma dinamika. Daromas visų trijų sostinių palyginimas. Tiriant koreliaciją tarp politinės sistemos ir statybų politikos bei favorizuojamo stiliaus skiriama nemažai dėmesio politinės santvarkos pasikeitimui pereinant prie autoritarizmo: Latvijoje ir Estijoje nuo 1934 m., Lietuvoje – nuo 1926 m. Tuometinėje politikoje įžiūrima ryški konstanta neapsiriboti einamųjų miesto ūkio ir statybų rutinos klausimų sprendimais, o formuoti kiekvienoje iš sostinių savitą veidą naujais monumentaliais statiniais, kurie galėtų demonstruoti valstybės pagrindinio miesto simbolinę vertę nacionaliniu mastu ir kurtų naujas tradicijas.Reikšminiai žodžiai: Latvija (Latvia); Estija (Estonia); Sostinė; Valstybės reprezentacija; Plano raida; Statybų projektai; Nacionaliniai paminklai; Projektų idėjos; Planavimo konceptai; Lithuania; Latvia; Capital; State representation; Plan development; Construction project; National monument; Project ideas; Planning concepts.