LTBūsimasis laikas reiškia ateities veiksmą. Kadangi tas veiksmas dar nėra patirtas, jį galima skirtingai vertinti, jis sukuria įvairių lūkesčių. Pasikeitimas ateityje susijęs su neužbaigtumu. Tačiau taip mąstantis žmogus priešpriešinamas dogmatikui, kuris įtikėjęs, kad esami dalykai yra nustatyti vieną kartą ir visiems laikams. Būsimasis laikas kaip modernybė – tai pakitęs požiūris į praeities ir ateities santykį, tačiau tai nereiškia, kad modernybė visiškai sunaikina praeitį, anaiptol, tik galios pusiausvyra pasislenka naujumo pusėn. Ir naujo legalizavimas sudaro prielaidas labai staigiam pokyčiui tikrovėje. Svarbu ir tai, kad itin sparti visuomenės kaita išgyvenama asmeniškai, staigiai kintančiame pasaulyje kiekvienas žmogus yra priverstas nustatyti asmeninį santykį su pokyčiais ir atsirandančiais naujais reiškiniais. Tai sukelia itin smarkią pasaulėžiūrų diferenciaciją ir katastrofiškos istorijos pabaigos nuotaikas. Nežinomi nežinomieji yra ateities įvykiai, aplinkybės ar pasekmės, kurių mes negalime nei numatyti, nei žinoti apie jų buvimą. Mes nežinome nei kada, nei kur jie įvyks. Nežinome ir koks bus jų poveikio stiprumas. Tai – beprecedenčiai įvykiai, kur visi dalyviai susiduria su jais pirmą kartą. Visa tai leidžia kurti tik labai trumpalaikes ateities įžvalgas. Ir turėti didelio įvykių greičio pojūtį. Svarbu tuos įvykius laiku pastebėti ir paversti žinomais nežinomaisiais, kad juos būtų galima valdyti. Tokie buvo 1990 metai, kai nebuvo ko paklausti, nes visi dalyviai, kurie inicijavo tuos įvykius, patys stebėjosi jų pasekmėmis. Niekas nežinojo, kuris įvykis bus istorinis. [Iš straipsnio, p. 199]