Laikinasis Pagrindinis Įstatymas kaip provizorinė konstitucinė teisė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laikinasis Pagrindinis Įstatymas kaip provizorinė konstitucinė teisė
Contents:
1. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas kaip provizorinės konstitucinės teisės atvejis ir iš to kylančios jo nagrinėjimo ypatybės — 2. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo ypatumai, jo kaip laikinosios konstitucijos identifikavimas ir jame išdėstytų normų kilmės šaltiniai — 3. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo forma, struktūra, turinys — 4. Trys Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kaip laikinosios konstitucijos norminiai sluoksniai (norminio reguliavimo, susijusio su teisine praeitimi, tuomečio laikotarpio aktualijomis ir ateitimi, persipynimo klausimas) — 5. Apie Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kaip laikinosios konstitucijos savybes ir jo funkcijas — 6. Piliečių teisių apsauga Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme — 7. Valstybinės valdžios organizavimo ir veiklos pagrindai Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme — 8. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo raida.
Summary / Abstract:

LTKaip matyti iš straipsnio pavadinimo, Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (toliau – ir LPĮ), galiojusį 1990–1992 m., nagrinėsime kaip provizorinės, t. y. išankstinės, parengiamosios, taigi iš anksto suvokiamos kaip laikinos, pereinamosios ar tarpinės konstitucinės teisės lietuvišką atvejį, tokį nebaigtinį konstitucinį eskizą, kaip teisinę pereinamojo laikotarpio priemonę, veikusią nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 2 d., kai įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija – dabartinis mūsų šalies teisinės sistemos pagrindas. Vadinamoji „laikinoji“, „mažoji“ ar „pereinamoji“ konstitucija – perėjimo iš vieno visuomenės gyvenimo būvio į kitą konstitucinė teisė, teisė, kuria siekiama ne tik apibrėžti tarpinio etapo valdžios institucijų, valdžios ir asmens ar visuomenės santykių kontūrus, bet ir sudaryti prielaidas priimti nuolatinę konstituciją, kurios pagrindu būtų kuriama šalies teisinė sistema. Remiantis tokia laikina konstitucinės teisės forma yra atliekami būtiniausi tokio laikotarpio teisiniai ir valstybės organizavimo darbai. [Iš straipsnio, p. 152]

Subject:
Related Publications:
  • Aukščiausiosios tarybos - atkuriamojo seimo pirmininko konstitucinis statusas : genezė ir konstituciniai parametrai / Juozas Žilys. Regnum est : 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktui - 20 : Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui / atsakingasis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. P. 117-180.
  • Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė / Alvydas Pumputis, Audrius Paksas, Alfonsas Vaišvila, Gediminas Mesonis, Egidijus Jarašiūnas, Juozas Žilys, Vytautas Sinkevičius, Liudvika Meškauskaitė, Tоmа Birmontienė, Elvyra Baltutytė, Saulė Vidrinskaitė, Saulius Katuoka. Vilnius : Lietuvos teisės universitetas, 2003. 426 p.
  • Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2005. 391 p.
  • Mažoji konstituanta : Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2011. 431 p.
  • Žmogaus teisių konstitucinė samprata / Toma Birmontienė. Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda / Toma Birmontienė, Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys, Edita Žiobienė. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 316-363.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/113279
Updated:
2025-02-16 16:59:04
Metrics:
Views: 1
Export: