Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija

LT1. Lietuvoje 1990 m. vasario 24 d. įvykę rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą buvo pirmi laisvi ir demokratiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą per pastaruosius 50 sovietinės okupacijos metų. Visi iki tol vykę – vadinamojo Liaudies seimo rinkimai 1940 m. ir vėlesnių LTSR Aukščiausiųjų Tarybų rinkimai – nebuvo tikri, tai buvo tik jų imitacija, farsas, nes LTSR Aukščiausiosios Tarybos buvo komunistų partijos paskiriamos. 2. Nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas tarpukario (1918–1940 m.) nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumo principu, kuris reiškė, kad nepriklausomybę atkūrusi Lietuva yra tarpukario (1918–1940 m.) nepriklausomos Lietuvos valstybės tąsa. Ji nėra nauja valstybė, ji atsiranda ne dėl to, kad Lietuva „išstojo“ iš Sovietų Sąjungos ar vėl įgyvendino tautų apsisprendimo teisę. Nors sovietinės okupacijos metu Lietuvos valstybė buvo fiziškai nuslopinta, per visą okupacijos laikotarpį ji egzistavo de jure. 3. 1990 m. vasario 24 d. išrinkta nauja Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių LTSR Aukščiausiųjų Tarybų tuo, kad buvo išrinkta laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose. Naujai išrinktą LTSR Aukščiausiąją Tarybą reikėjo atriboti nuo ankstesnių sovietinių Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų, taip pat atriboti nuo vadinamosios Lietuvos TSR valstybės, kad su jomis neliktų jokių sąsajų. Tai buvo padaryta priėmus deklaraciją „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, pagal kurią 1990 m. vasario 24 d. išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. tapo Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.Paskui buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, pagal kurį oficialus valstybės pavadinimas yra Lietuvos Respublika, o Lietuvos Aukščiausioji Taryba tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Nutraukus bet kokias sąsajas su Lietuvos TSR, atsirado Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuri galėjo priimti Nepriklausomybės Aktą. 4. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akte įtvirtinus nuostatą, kad „Lietuvoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija“, buvo būtina nedelsiant konstatuoti, kad atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė turi Konstituciją. Norint pabrėžti atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą, buvo nutarta trumpam laikui atkurti paskutinę iki sovietinės okupacijos galiojusią 1938 m. Lietuvos Konstituciją. Tai buvo padaryta priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl 1938 m. Konstitucijos galiojimo atstatymo“. 5. Gyventi pagal 1938 m. Lietuvos Konstituciją būtų buvę labai sunku ar net neįmanoma, nes ekonominiai, politiniai, socialiniai ir kiti visuomeniniai santykiai buvo labai pasikeitę. Todėl, vos atkūrus 1938 m. Lietuvos Konstituciją, buvo nutarta iš karto sustabdyti jos galiojimą ir priimti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Tam skirtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. [Iš straipsnio, p. 111]