Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a.- XVI a. I pusė) : disertacija

LTDarbe nagrinėjama virš 17 000 vnt. archeologinės buitinės keramikos kolekcija iš Senųjų ir Naujųjų Trakų. Darbo tikslas – Trakų pilių ir miesto viduramžių buitinės keramikos analizė ir puodininkystės raidos rekonstrukcija; pilių ir miesto raidos bei gyventojų buities interpretacija buitinės keramikos tyrimų duomenimis. Siekiama nustatyti keramikos pobūdį (identifikuoti rūšis, tipologines, funkcines grupes, kt.), atskirų rūšių tarpusavio santykį ir chronologinę raidą; nustatyti bendrą Trakų viduramžių puodininkystės raidos modelį; pateikti pilių ir miesto raidos, gyventojų buities rekonstrukciją. Keramika tirta makroskopiškai (išskirtos pagrindinės rūšys, sudaryta tipologija) bei laboratoriniais metodais (siekiant išsiaiškinti atskirų keramikos grupių galimą kilmę, tarpusavio ryšį bei gamybos technologijų ypatybes atlikta atomų emisijos spektrofotometrinė ir rentgeno spektrinė fluorescencinė, petrografinė, cheminė analizė). Nustatyta, jog Trakuose naudota vietinės gamybos ir atvežtinė keramika. Vietoje gaminta tradicinė, juodoji ir „miestelių“ keramika. Atvežtinę sudaro juodoji, baltos molio masės glazūruota ir akmens masės keramika. Profesionalaus puodžių amato susiformavimas sietinas su vietine juodosios keramikos gamyba, kuri galėjo prasidėti dar XIV a. pab. ir įsitvirtinti XV a. Esminiai pokyčiai Trakų gyventojų buityje matomi nuo XIV a. pab., kada juodoji keramika pateikia platų stalo ir maisto gaminimo indų asortimentą. Buitinės keramikos komplekso tyrinėjimų duomenimis, tiek Senųjų Trakų senovės gyvenvietės, tiek Naujųjų Trakų miesto atsiradimą lėmė pilių poreikiai. [Iš leidinio]

ENThe work examines the collection of archaeological household ceramics, consisting of 17 000 pieces, from Old and New Trakai. The study analyses the Medieval household ceramics of Trakai, reconstructs the development of pottery, and presents an interpretation of the castles, city and daily life of its inhabitants. An attempt is made to establish the nature of the ceramics (identifying the type, typological groups, etc.), mutual connection among the different types and their chronological development; to determine the general model of the pottery evolution in medieval Trakai; to reconstruct the castle and city life, and the daily life of its inhabitants. The ceramics was examined macroscopically (singling out the main types, constructing the typology) and using laboratory methods (to clarify possible origins of some groups of ceramics, their interconnection and the characteristics of production technologies, spectrofotometric and roentgen-spectral fluorescent, petrographic, chemical analysis of the atomic emission was made). As established, the Trakai ceramics was made locally or brought from elsewhere. The one, locally produced, was the traditional black ceramics. The one from elsewhere was made of black ceramics from glazed white mass of clay and stone. The emergence of professional pottery is linked to the local production of ceramics. This process could have begun in the 14th c. and be established in 15th c. The changes in the households of Trakai’s inhabitants are found from 14th c., when the black ceramics was used for cookware. The emergence of Old and New Trakai was conditioned by castle needs.

• Archaeological ceramics in Lithuania: primary processing / Gintautas Zabiela. Archaeologia Baltica. 2011, t. 16, p. 30-44.
• Kruonio dvarvietės archeologiniai tyrinėjimai 2004-2008 metais / Algirdas Žalnierius, Augustina Kurilienė. Kruonio apylinkės / sudarytojas Olijardas Lukoševičius. Kaišiadorys : Kaišiadorių muziejus, 2022. P. 38-70.
• Panemunės dvaro rūmų archeologiniai tyrinėjimai / Algirdas Žalnierius. Lietuvos archeologija. 2005, t. 27, p. 133-160.
• Rytų Lietuvos keramika VIII-XII a / Rokas Vengalis. Lietuvos archeologija. 2008, t. 33, p. 41-70.
• Skaitmeninė archeologija pasaulyje ir Lietuvoje: turinys, istorija ir taikymo galimybės / Rimvydas Laužikas. Lietuvos archeologija. 2005, t. 27, p. 161-178.
• Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika / Justina Poškienė. Miestų praeitis. 2004, 1, p. 125-173.
• Vilniaus plėtra XIV-XVII a / Kęstutis Katalynas. Vilnius : Diemedis, 2006. 207 p.