LTPer penkerius metus, t. y. nuo 1789 iki 1794 m., Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų administravimo srityje buvo įvykdytos net 3 reformos. 1789-1791 m. užsienio reikalų sritis buvo perduota įstatymų leidžiamosios valdžios - Seimo - kompetencijai, o jai administruoti buvo įsteigta speciali institucija - Užsienio reikalų deputacija. 1791-1792 m. gyvavęs Įstatymų sargybos Užsienio reikalų kabinetas, veikiantis prie valdovo ir vadovaujamas jam lojalaus užsienio reikalų ministro, sugrąžino valdovo teises formuoti užsienio politikų. 1793 m. atkūrus Nuolatinę tarybų, už tarptautinių ryšių formavimų, diplomatinių atstovybių administravimų ir diplomatinio korpuso personalinę sudėtį buvo atsakingas Nuolatinės tarybos Užsienio reikalų departamentas, tačiau jo veiklų apibrėžęs įstatymas didžiąja dalimi atkartojo 1791 m. įstatymo nuostatas. Visų aptariamų laikotarpį ir toliau veikė karaliaus „kabinetas", kurio sekretorių ar žemesniųjų kanceliarijos tarnautojų dalis tuo pačiu metu ėjo tam tikras pareigas Užsienio reikalų kabinete ar departamente. [Iš teksto, p. 460]