Nuolatinės tarybos Karo departamentas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisija 1793-1794 m.

LT1792 m. Respublikos kariuomenių karas su Rusijos imperijos pajėgomis baigėsi pralaimėjimu, todėl nenuostabu, kad Abiejų Tautų Respublikos karo komisija, konfederacijos vardu 1792 08 20 pranešusi kariuomenei apie karo pabaigą ir apie kariuomenės perėjimą etmonų valdžion, baigė savo darbą. Vietoj jos buvo įkurta Simono Kosakovskio, Lietuvos generalinės konfederacijos regimentoriaus, Rusijos generolo, vėliau etmono apsišaukėlio, valdžia, kuri ir siuntė būtinus įsakymus kariuomenei konfederacijos vardu. Lietuvos generalinės konfederacijos regimentoriui buvo suteikta išskirtinė valdžia, įskaitant viešosios tvarkos palaikymą, universalų skelbimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Formaliai regimentoriaus - etmono galią ribojo keturių tarėjų kolegialus organas, kurio kvorumą sudarė bent trys tarėjai. Šis principas buvo įgyvendintas sukuriant prie S. Kosakovskio J. Rudnickio, A. Snarskio ir J. Radzevičiaus tarėjų tarybą, kuri tvarkė ne tik karinius, bet ir visus vykdomosios valdžios reikalus. Vėliau, valdovui prisijungus prie Targovicos konfederacijos, tarėjų skaičius išaugo, tačiau joje nesusiformavo karinis sparnas, valdomas vietinių konfederacijų regimentorių, nes konfederacinės kariuomenės funkcijas realiai atliko Rusijos kariuomenė, o konfederatų bandymai kurti konfederacinę kariuomenę laukiamo rezultato nedavė. [Iš teksto, p. 432]