Nuolatinės tarybos Iždo departamentas 1793-1794 m.

LT1793 m. Gardino seimo priimtas Nuolatinės tarybos įstatymas gana glaustai apibrėžė Iždo departamento funkcijas. Departamentas privalėjo analizuoti kas mėnesį pateikiamus Abiejų Tautų iždo komisijų raportus apie kasos būklę ir kas tris mėnesius pateikiamas ataskaitas apie generalinės iždo kasos pajamas ir išlaidas; atidžiai stebėti, kad visos pajamos ir išmokos atitiktų galiojančius įstatymus. Iždo departamentas taip pat privalėjo rengti ir tvarkyti Generalinį Abiejų Tautų iždų pajamų ir išlaidų protokolą1150. Lyginant 1793 m. įstatymą su 1775-1776 m. reglamentu pažymėtina, jog Lietuvos iždo komisija privalėjo departamentui atsiskaityti tokia pat tvarka, kaip ir Lenkijos komisija, - kas mėnesį, nors 1775-1789 m. laikotarpiu tokius raportus pateikti privalėjo pasibaigus ordinarinei ar ekstraordinarinei kadencijai. Be finansinių reikalų kontrolės, Iždo departamentas taip pat buvo įpareigotas „priiminėti iždo komisijų raportus apie jų ekonominę veiklą“. Kaip ir 1775 m. įstatyme, taip ir 1793 m. buvo įtvirtinta nuostata „priimti pateikiamus pasiūlymus dėl krašto prekybos plėtojimo ir pajamų gausinimo bei juos pristatyti Nuolatinės tarybos plenumui“, taip pat suteikta teisė „atsižvelgiant j Nuolatinės tarybos sprendimus paskirstyti ypatingojo fondo lėšas“. Iždo departamentas buvo įpareigotas sistemingai finansuoti kariuomenę, remiantis „Karo departamento pateiktomis rekvizicijomis“. [Iš teksto, p. 427]