LTNuolatinės tarybos atkūrimo kausimas tapo aktualus Antrojo padalijimo įteisinimo kontekste. Sužlugdžius Ketverių metų seimo reformas ir aukščiausios valdžios šalyje funkcijas perėmusiai prorusiškai Abiejų Tautų generalinei konfederacijai patyrus visišką politinį bankrotą, buvo ieškoma institucijos, kurios vardu galima būtų sušaukti Seimą ir taip atsakomybę už tolesnį valstybės likimą perkelti ant jos pečių. 1793 m. balandį buvo grįžta prie nuostatos, kad universalą dėl Seimo turi išleisti valdovas su Senato arba Nuolatinės tarybos pritarimu. 1793 m. balandžio 20 d. Abiejų Tautų generalinės konfederacijos sprendimu Nuolatinė taryba buvo atkurta1118. Balandžio 29 d. sušauktas pirmasis jos posėdis1119. Simboliška, tačiau antrųjų Konstitucijos priėmimo metinių dieną - 1793 m. gegužės 3-iąją - įvykusiame Nuolatinės tarybos posėdyje buvo nustatytos seimelių (gegužės 27 d.) ir Seimo darbo pradžios (birželio 17 d.) datos. Gegužės 6 d. Stanislovas Augustas pasirašė universalą dėl priešseiminių seimelių sušaukimo. Nuolatinė taryba buvo atkurta tokios sudėties, kokia ji buvo išrinkta 1786 m. Seime, o naujos sudėties tarybos rinkimas paliktas Seimo kompetencijai. Taigi institucijos atkūrimas 1793 m. apibrėžė jos laikiną pobūdį. [Iš teksto, p. 414]