Abiejų Tautų Respublikos diplomatinė tarnyba Ketverių metų seimo laikotarpiu.
LTValstybės suvereniteto atkūrimas Ketverių metų seime ir nauji užsienio politikos tikslai suteikė naują postūmį pertvarkyti Lenkijos ir Lietuvos diplomatinę tarnybą. 1788 m. pabaigoje Seimas iš esmės perėmė iki tol valdovo ir Nuolatinės tarybos prerogatyva buvusį pasiuntinių skyrimą, įsteigdamas Užsienio reikalų deputaciją, atsakingą už diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis. Užsienio reikalų deputacija buvo formuojama paritetiniu Lenkijos ir Lietuvos principu: iš dviejų kanclerių, dviejų vicekanclerių, abiejų Seimo konfederacijos maršalų, taip pat Seimo išrinktų trijų senatorių ir šešių Pasiuntinių rūmų narių1082. Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinybės užsienyje buvo apibrėžtos kaip vienkartinės misijos, kurias atlikę pasiuntiniai privalėdavo atsiskaityti Seimui. Pasiuntinys įsipareigodavo veikti griežtai laikydamasis Užsienio reikalų deputacijos išduotos instrukcijos reikalavimų ir su šia deputacija palaikyti nuolatinę korespondenciją. Užsienio reikalų deputacija veikė nuo 1788 m. gruodžio 29 d. iki 1791 m. gegužės 17 d., kada, priėmus naująją konstituciją ir valstybės valdymą pasukus centralizavimo linkme, Užsienio reikalų deputacijos funkcijos buvo perduotos Įstatymų sargybos Užsienio reikalų kabinetui, vadovaujamam užsienio reikalų ministro. [Iš teksto, p. 395]
