LTGegužės 3 d. konstitucijoje buvo pažymėta, kad, sprendžiant miestų vidaus tvarkos ir miesto pajamų reikalus, miestai bus pavaldūs Policijos komisijai1046. Pats įstatymas, apibrėžiantis Policijos komisijos struktūrą, pavaldumą, valdžią ir kompetencijos ribas, pasirodė vėliau - birželio 24 d. Policijos komisijos įstatymas1047 nurodė komisijai rūpintis miestų reikalais, sudaryti visų miestų liustracijas, kuriose turėjo būti surašytos miestų pajamos ir išlaidos, namų gyventojai, mokesčiai ir išlaidos. Remdamasi šiais duomenimis komisija privalėjo didžiuosius miestus suskirstyti į rajonus, o rajonus - į skyrius (arba priežiūras). Komisija turėjo apskaičiuoti miestų skolas ir apgalvoti būdus, kaip jas išmokėti; prižiūrėti, kad, norėdami papildyti pajamas, miestai nepardavinėtų savo nuosavybės - žemių ir pastatų; stebėti miestų priešgaisrinę tvarką ir rūpintis nukentėjusiais nuo gaisro; inicijuoti gatvių tiesimą, kapinių už miestų perkėlimą; prižiūrėti statybas, svorio ir ilgio matus, kainas; įvesti tvarką turguose, mugėse; sutvarkyti susisiekimą, paštą, teatrus, kafenhauzus, karčemas. Komisija įgijo teisę besiverčiantiems pavieniams amatininkams, bet neturintiems privilegijų, leisti verslą. Kiekvienas miestas už ūkinę ir finansinę veiklą turėjo atsiskaityti Policijos komisijai, o ši už savo darbą - Įstatymų sargybai ir Seimui. Tai buvo naujovė, Policijos komisija įgijo daugiau teisių nei prieš ją veikęs Nuolatinės tarybos Policijos departamentas. [Iš teksto, p. 382]