LTLietuvos valstybė Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje 1788-1792 m. laikotarpiu reikšmingai reformavo savo gynybos ir saugumo sistemą, sudarytą tiek iš centrinių, tiek ir iš lokalinių struktūrų. Svarbiausias vaidmuo teko Abiejų Tautų karo komisijai, tačiau ji nebuvo vienintelė. Abiejų Tautų karo komisija buvo sukurta vietoj panaikinto Nuolatinės tarybos Karo departamento ir laikyta svarbiausia vykdomosios valdžios institucija Ketvertų metų seimo veiklos metais. Atsižvelgiant į jos gyvavimo laikotarpio galimybes ir iššūkius, ši institucija nuveikė daugiausiai, lyginant su kitais laikotarpiais gyvavusiomis gynybos arba karinėmis institucijomis. Abiejų Tautų karo komisijos atsiradimas buvo susijęs su politine kova, užvirusia tarp senosios Rusijos dominuojančios sistemos šalininkų ir reformatorių, tarp kurių buvo nemažai Prūsijos šalininkų. Nepaisant politinės poliarizacijos, gynybos sistemos reforma turėjo ir savo vidinę logiką. Nuolatinės tarybos Karo departamentas iš tikrųjų nebuvo visateisė vykdomosios valdžios institucija. Šis departamentas turėjo daugiau koordinacinę ir kontroliuojamąją funkciją, o valdymo funkcija buvo patikėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijai. Komisiją likvidavus, susidarė tarsi valdymo vakuumas, kurį iš pradžių kiek užpildė vadovaujančio generolo Adomo Kazimiero Čartoriskio veikla, o vėliau tas vakuumas ir išliko. Departamentas susirašinėjo tiesiogiai su Lietuvos divizijomis, tačiau jos sprendė tik kasdienes problemas, beje, dažniausiai kelis kartus atsiklausdamos departamento nuomonės. Nesant Lietuvos kariuomenės vado institucijos, pirmumo teisė pagal nutylėjimą teko I divizijos vadui, kurio pareigas ėjo generolas leitenantas Juozapas Judickis (Józef Judycki). [Iš teksto, p. 312]