Nuolatinė taryba. Įsteigimas, organizacinė struktūra, veiklos bruožai 1775-1788 m.

LTPirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo akivaizdoje, tikintis, jog sprendimas atiduoti dalį teritorijų kaimyninėms valstybėms bent kuriam laikui patenkins grobikiškųjų apetitų, buvo imtasi naujo valstybės valdymo aparato reformavimo etapo. Kaip ir 1764-aisiais, taip ir XVIII a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu buvo siekiama įvesti Abiejų Tautų Respublikoje centralizuotų valstybės valdymų ir sukurti tokiam valdymui būdingų biurokratinį aparatų. 1773-1775 m. Seimo išvakarėse ir jo metu buvo svarstomi keli reformų projektai: dar 1767 m. Kuršo pulkininko Jano Aloy parengtas projektas, kuriuo numatyta įsteigti Luomų tarybų (prane. Conseil d’Etat, lenk. Rada Stanu) su paraleliai veikiančiomis Policijos ir Sveikatos tarybomis (lenk. Rada Policji i Rada Zdrowia), Stanisławo Konarskio projektas dėl centralizuotos 45 Rezidentų tarybos (lenk. Rada Rezydentów), veikiančios prie karaliaus, įsteigimo ir valdovo Stanislovo Augusto projektas, planuojant įkurti tarybų su jai pavaldžiu Policijos departamentu. Stanislovo Augusto projekte tarybų turėtų sudaryti 60 narių: primas, 14 ministrų, 21 senatorius ir 24 pasiuntiniai. Primas ir ministrai į tarybos sudėtį turėjo įeiti pagal užimamas pareigas, kiti nariai turėjo būti renkami. Tarybą sudarytų 5 departamentai - Užsienio reikalų, Teisingumo, Iždo, Karo ir Policijos. [Iš teksto, p. 176]