1773 m. švietimo sistemos reforma. Edukacinė komisija

LT1773 m. Seime vykstant deryboms dėl valstybės valdymo pertvarkymo modelio, rugsėjo 10 d. Varšuvą pasiekė liepos 21 d. datuota popiežiaus Klemenso XIV brevė Dominus ac Redemptor Noster, skelbianti apie Jėzuitų ordino uždarymą. Žinia apie Jėzuitų ordino panaikinimą į prioritetinę padėtį iškėlėjam priklausiusios žemėvaldos perėmimo ir švietimo sistemos administravimo klausimus, kadangi didžioji dalis Lenkijos ir Lietuvos mokyklų buvo šio ordino įsteigtos bei jo išlaikomos. Seimo sudarytoje delegacijoje buvo apsvarstyta keletas projektų dėl jėzuitų mokyklų bei jų turto likimo. Lietuvos pakancleris Joachimas Chreptavičius siūlė Seimui sudaryti specialią, karaliui pavaldžią edukacinę komisiją mokyklų sistemai pertvarkyti. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis iškėlė siūlymą komisijos kontrolę perduoti Seimui. Kompromisiniam variantui paruošti buvo sudaryta 15 deputatų komisija, kuri 1773 m. spalio 14 d. Seimui pateikė savo projektą. Tą pačią dieną Seime buvo priimtas nutarimas dėl valdovo globojamos komisijos bajorų jaunimui mokyti įkūrimo. Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bendra švietimo sistemos organizavimo ir priežiūros institucija - Tautinė edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej). Tai buvo pirmoji švietimo ministerija ir kartu pirmoji po 1569 m. Liublino unijos sudarymo bendra Lietuvai ir Lenkijai valstybinė vykdomosios valdžios institucija. Edukacijos komisijos žiniai buvo perduotos visos Abiejų Tautų Respublikos akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti jo turinį. Komisija gavo ir gana solidžią materialinę bei finansinę bazę - pajamas iš buvusių jėzuitų dvarų, kurios siekė apie 40 milijonų auksinų. Edukacinės komisijos įsteigimas buvo pirmas įvykis, kai valstybė tiesiogiai pati ėmėsi tvarkyti švietimo reikalus.