LTDisertacijoje analizuojami LDK pamokslai priklauso iki šiol nuosekliai netyrinėtam, etniniu ir kalbiniu požiūriu nevienalytės, tačiau bendrą kultūrinę tradiciją ir istorinę patirtį siekiančios įprasminti visuomenės rašytiniam palikimui. XVIII a. nebuvo rūpinamasi parapijose sakytų lietuviškų pamokslų leidyba, todėl didžioji jų dalis neišliko (1996 m. buvo paskelbtas Troškūnų klebono K. Lukausko katechetinių pamokslų rinkinys Pamokslas iš prisakymų Dievo apie pavinasčias gyvenimo krikščioniško). M. P. Karpavičiaus, V. Kalinskio, J. N. Kasakausko ir kt. proginiuose pamoksluose ir kalbose ne tik telkiamasi į Bažnyčios mokymą, bet ir daug dėmesio skiriama tuometinėms aktualijoms (luomų tarpusavio santykiams, edukacinei reformai, 1791 m gegužės 3 d. konstitucijai, T. Kosciuškos sukilimui, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų problematikai). Nekvestionuodami apreikštosios religijos tiesų, dvasininkai jas stengėsi sutvirtinti racionaliais argumentais: skatino atsisakyti teatrališkų apeigų, smerkė raganų teismus, liaudyje paplitusias religingumo formas. Pamokslininkai pabrėžė, kad religinis mokymas negali būti priešpriešinamas visuomenės gyvenimo principams, skatino glaudesnę luomų sąveiką, krikščioniškų ir pilietinių dorybių ugdymą bei stengėsi suteikti šalies gyventojams aiškias vertybines atramas. [Iš leidinio]
ENEducational ideas in anniversary sermons in the Grand Duchy of Lithuania in second half of the 18th century The sermons of the Grand Duchy of Lithuania analysed in the dissertation are part of the written heritage that has not yet been subjected to thorough examination and belonging to a society that is heterogeneous in the language sense but has shared cultural traditions and historical experiences. In the 18th century, nobody cared about publishing Lithuanian-language sermons delivered in parishes; therefore, the majority of them did not last until this day. Anniversary sermons and speeches made by Michal Franciszek Karpowicz, Wilhelm Kalinski, Jan Nepomucen Kossakowski and others does not only focus on the teaching of the Church but also on topical issues of those days (relations between castes, educational reform, Constitution of May 3, 1791, uprising of T. Kosciuška, etc.). Without questioning truths of religion, priests attempted to come up with rational argumentation to fortify it, urging to give up theatrical rituals, censuring trials of witches and religious forms popular in the society. The preachers stressed that religious teaching cannot be contrasted against principles of life, promoted closer interaction between castes, development of Christian and civil virtues and aimed to give the population clear value props.