1764 m. vykdomosios valdžios reforma karybos srityje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisija

LTXVIII a. pirmojoje pusėje Abiejų Tautų Respublika po pragaištingo Didžiojo Šiaurės karo prarado galią pati lemti savo likimą. 1717 m. „Nebyliojo" seimo nutarimai atvėrė kelią Rusijai kištis į Respublikos vidaus reikalus ar versti ją priimti savo siūlomus reikalų sprendimo būdus. Dėl išsiskirstančių ar išskirstomu seimų, praktiškai neveikiančių valdžios jstaigų valstybė tapo nesavarankiška. Po Augusto II mirties 1733 m. kilęs karas dėl Lenkijos įpėdinystės parodė, kas sprendžia esminius Respublikos gyvavimo reikalus. Rusija ir ją rėmusi Austrija laimėjo varžybas su Prancūzija'". Abiejų Tautų Respublika palaipsniui virto Rusijos protektoratu. Tokioje situacijoje XVIII a. pirmojoje pusėje veikė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, pačios susirenkančios sau atlyginimus ir gyvenančios „niekam nepavojingą" gyvenimą. Radikalių pokyčių imtasi tik 1764 m., kada Lenkija ir Lietuva pradėjo atsigauti po didžiųjų nelaimių. Tačiau net ir XVIII a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės atrodė taip pat, kaip ir prieš pusšimtį metų. Jau seniai reikėjo vykdyti reformas, tačiau joms neužteko politinės valios ir sprendimų priėmimo laisvės. [Iš teksto, p. 127]