Dėl lietuvių tarmių priegaidžių žymėjimo TFA simboliais

• Latvijos universiteto talpykla: numerio tekstas

ENFormerly, Lithuanian dialect texts were mostly transcribed using the IPA adopted by the International Phonetic Association in Copenhagen in 1925. In subsequent works of dialectology from various periods and for different reasons, the symbols may vary. Only a few attempts were made to use the newer versions of IPA to write down Lithuanian dialects, although the demand for IPA transcribed materials is huge because of the increasing numbers of quantitative speech measurements and comparative language research carried out with computer programs. In all Lithuanian dialects, as in the SL (Standard Lithuanian), there is an opposition of two phonological tonemes: acute and circumflex, but both elements of the opposition have their particular allotones. The system of the Lithuanian pitch accents is described in the article. Marking tonemes of Lithuanian dialects with IPA symbols is the most problematic undertaking because it is difficult to convey accurately the entire set of prosodic features (variations of duration, pitch, intensity). Using the set of IPA symbols it was proposed to transcribe Lithuanian dialects by indicating the mark of ‘primary stress’ before the syllable, and the diacritics of the tone fall (marked as acute) or rise (marked as circumflex) above the sounds of the nucleus of the syllable, e.g. [tʲêːʋɑː] ~ tė́vą ‘fatherʼ acc. sg., [ʒoːlʲěː] ~ žol ‘grassʼ. This decision was made in the light of the latest research on the tonemes of the dialects, which states that in most Lithuanian dialects tonemes have a tonic nature.An alternative way of noting these prosodic phenomena in Lithuanian when transcribing them in IPA symbols is marking tonemes with superscript digits 1 and 2 before the accented syllable, explaining the meaning of these digits in annotations. A similar system is also used in the Norwegian language. This option is quite possible when transcribing SL material, but the dialects have an abundance of tonemes allotones, so two digits are not sufficient for their marking. It is still debatable in other works how this alternative could be used to transcribe the dialectal material. These alternatives are discussed in the article. Keywords: Lithuanian dialects, pitch accent, transcription, International Phonetic Alphabet (IPA), toneme. [From the publication]

• Atitrauktinio kirčio priegaidės Pašušvio šnektoje / Rūta Kazlauskaitė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 1 / sudarė Saulius Ambrazas, Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. P. 313-324.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas : rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis / Agnė Čepaitienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 143-174.
• Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai / Asta Kazlauskienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2014. 183 p.
• Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai : lyginamoji analizė : disertacija / Evaldas Švageris. Vilnius, 2015. 1 pdf (312 p.).
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija ir IPA / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Linguistica Lettica. 2017, 25, p. 203-229.
• "Lingvistinis ruduo"? : Pastaba dėl Vytauto Kardelio straipsnio "Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos" : recenzija / Aleksejus Andronovas, Rima Bakšienė. Lietuvių kalba. 2018, 12, 1 pdf (9 p.).
• Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: pagrindinio tono ir intensyvumo požymiai / Rima Bakšienė. Lituanistica. 2013, Nr. 1, p. 34-42.
• Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos požiūriu / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2019, 12, p. 39-74.
• Rytinių šiaurės žemaičių fonologija : vokalizmas ir prozodija / Lina Murinienė ; Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2007. 300 p.
• Tarminių ypatybių kaita Ramygalos apylinkėse / Agnė Čepaitienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 5 / sudarė Rima Bakšienė, Nadežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 44-75.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2017, t. 52, Nr. 1, p. 105-135.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.
• Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos / Vytautas Kardelis. Lietuvių kalba. 2017, 11, 1 pdf (12 p.).
• Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta / Rima Bakšienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 236 p.
• XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas : disertacija / Agnė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 261 p.