LTDisertacijoje aptariamos sovietų rėžimo antibažnytinės politikos prielaidos: sovietų ideologijos bendros nuostatos religijos atžvilgiu, režimo antireliginė veikla 1918 – 1939 m., jos pokyčiai karo su Vokietija metais, rėžimo susidūrimas su Katalikų Bažnyčia Lietuvoje 1940 – 1941 m., Bažnyčios padėtis Lietuvos visuomenėje, požiūris į komunizmą ir sovietų rėmimą bei jos pozicijos laikysena vokiečių okupacijos metais. Autorius dėmesingai analizuoja sovietų valdžios politiką vykdytą Bažnyčios atžvilgiu 1944 – 1949 m. Pateikiamas aiškinimas, kokiomis priemonėmis bandyta riboti Bažnyčios įtaką ir kaip sovietizacija pakeitė Bažnyčios padėtį. 1944 m. sovietų armijai reokupavus didžiąją Lietuvos teritorijos dalį, jau penktojo ir šeštojo dešimtmečių sandūroje Lietuvos sovietizacija iš esmės buvo baigta, visuomenės dauguma prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Laikotarpis trūkės nuo šeštojo pradžios iki septintojo dešimtmečio vidurio, pasižymėjo santykinai stabiliais rėžimo ir Bažnyčios santykiais, nepaisant 1958 – 1964 m. visoje Sovietų Sąjungoje vykdytos agresyvios antireliginės kompanijos. 1965 – 1990 m. periodą išskiriantis bruožas – pasikeitusi Bažnyčios laikysena. Iki tol vyravusią gynybinę, vėliau sugyvenimo laikyseną, pakeitė iššūkio režimui pozicija, pasireiškusi tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžiu. Taip pat tyrime nagrinėjama problema – kodėl būtent Bažnyčia tapo aktyviausia pasipriešinimo rėžimui jėga, sykiu parodant sovietų reakciją ir sąjūdžio neutralizavimo siekio veiksmus.
ENThe dissertation discusses the preconditions for the anti-Church policy of the Soviet regime: the general principles of Soviet ideology with regard to religion, anti-religious regime activities in 1918-1939, changes in the activities during the war with Germany, confrontation between the regime and the Catholic Church in Lithuania in 1940-1941, the standing of the Church in Lithuania's society, its attitude towards Communism and Soviet regime, and its position during the German occupation. The author gives much attention to the Soviet government's policy towards the Church in 1944-1949 and tells about measures taken to limit the influence of the Church and the effect of Sovietisation on the Church. After the Soviet army reoccupied a major part of Lithuania's territory in 1944, at the juncture of the 1940s and 1950s, the Sovietisation of Lithuania was virtually over and most of the public readjusted to new living conditions. The period between the start of the 1950s and the middle of the 1060s was marked by relatively stable relations between the regime and the Church despite the aggressive anti-religious campaign throughout the Soviet Union in 1958-1964. The 1965-1990 period saw a change in the position of the Church. The previous position of defence and the subsequent position of concord were replaced by the position of challenging the regime, which manifested itself in the struggle for the rights of the faithful. The study also analyses the question of why the Church was the strongest force in resistance to the regime, describing the Soviet Union's response and actions aimed at neutralising the movement.