LTDisertacijoje siekiama nustatyti sociokultūrinio konteksto ir miesto visuomeninių erdvių raidos tarpusavio priklausomybę, apibrėžiant, kaip sociokultūrinis kontekstas įtakoja miesto visuomeninių erdvių kaitą, nustatant Vakarų Europos sociokultūrinio konteksto implikacijas Lietuvoje, charakterizuojant esamą viešųjų erdvių padėtį sociokultūrinės visuomeninių erdvių tradicijos kontekste. Analizuojama sociokultūrinio Vakarų Europos konteksto ir visuomeninių erdvių kaitos ir formavimo dėsnių tarpusavio priklausomybė ir ryšys. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros ir iliustracijų bei lentelių sąrašai. Pirmame skyriuje apibrėžiama sociokultūrinio konteksto samprata, pateikiamos jos charakteristikos ir šių charakteristikų kaita, aptariama miesto ir jo visuomeninių erdvių sociokultūrinė tradicija. Antrame skyriuje suformuojami miesto visuomeninių erdvių kaitos ir formavimo tradicijų dėsningumai, atliekama tradicinių miesto visuomeninių erdvių tipologizacija sociokultūrinio konteksto aspektu. Trečias skyrius skirtas miesto erdvių formavimo klausimams. Apibendrinus pirmųjų dviejų skyrių medžiagą, čia suformuluojama kriterijų sistema miesto visuomeninėms erdvėms tirti bei vertinti ir miesto visuomeninių erdvių teorinis modelis. Ši kriterijų sistema bei miesto visuomeninių erdvių teorinis modelis gali būti pritaikoma formuojant miesto visuomenines erdves.
ENThe dissertation aims at determining interdependence between socio-cultural context and development of urban social spaces by defining the way socio-cultural context influences fluctuation of urban social spaces, determining Western European socio-cultural context implications in Lithuania, and by characterising a present situation of public spaces in the context of socio-cultural spaces’ tradition. The author analyses interdependence and correlation between Western European socio-cultural context and laws of urban social spaces variation and formation. The dissertation consists of an introduction, three sections, conclusions, and lists of bibliographical sources, illustration and tables. The first section defines the concept of socio-cultural context, provides its characteristics and variation, and discusses socio-cultural traditions and urban social spaces. The second section formulates social spaces’ development and formation traditions’ patterns, carries out typologisation of traditional urban social spaces from the aspect of socio-cultural context. The third section is dedicated to issues of formation of urban social spaces. Upon summarising information provided in two previous sections, criterion system for analysis and evaluation of urban social spaces and a theoretical model of urban social spaces is developed. This criterion system and the theoretical social spaces’ model may be applied in urban social spaces’ formation.