Senasis lietuvių liaudies melodijų sluoksnis. Refreninės dainos ir sutartinės : disertacija

LTDisertacijoje tyrinėjamos pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje išlikusios senosios liaudies melodijos, pasižyminčios archajiškomis eilėdaros ir melodikos savybėmis: vienaeile arba dvieile formos sandara, siauros apimties dermėmis, silabine ritmika. Šios melodijos nagrinėjamos kaip visuma, tuo pačiu laikotarpiu susiformavęs melodijų sluoksnis. Senojo sluoksnio melodijos pasižymi ryškiais regioniniais bruožais, pietų Lietuvoje jos monofoninės, o šiaurės rytų Lietuvoje – polifoninės. Disertacijoje tyrinėjamos tiek visam senajam sluoksniui bendros melodijų stilistinės savybės, tiek atskiriems regionams būdingos senųjų melodijų ypatybės. Darbe siekiama palyginti pietų Lietuvoje paplitusias monofonines refrenines melodijas bei šiaurės rytų Lietuvoje gyvavusias polifonines sutartines ir nustatyti, kurie jų sandaros bruožai yra bendri, o kurie skirtingi. Ar galima kalbėti apie šių melodijų bendrą kilmę? Kas nulėmė skirtingus jų raidos kelius? Kuriuos jų pokyčius sąlygojo vidinės raidos galimybės, o kuriuos nulėmė išorinės įtakos? Tai – svarbiausi klausimai į kuriuos stengiamasi atsakyti. <...> Dviejų muzikinių dialektų lyginimas padėjo atskleisti kaip ir kodėl galėjo atsirasti lietuvių liaudies melodikai būdingi regioniniai skirtumai, kaip iš panašios muzikinės medžiagos viename regione galėjo susiformuoti vienokio, o kitame – kitokio stiliaus liaudies melodika. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThis thesis deals with the ancient folk melodies remained in southern and northeastern Lithuania, which preserved archaic versification and melodic features: the forms consisting of one or two lines, modes of narrow range and syllabic rhythms. These melodies are analyzed as a whole representing the melodic layer that originated in the same period. Melodies of the ancient layer have very strong features of the region. These melodies are monophonic in southern Lithuania and polyphonic in northeastern part of the country. The article analyses not only stylistic features common for all ancient layer of the melodies, but also ancient melodies of typical features in different regions. The article aims to compare monophonic refrain melodies of southern Lithuania with northeastern polyphonic sutartinė, and to determine which structural features are common and which are different. Is it possible to discuss the common origin of these melodies? What has determined their different developmental ways? Which of their changes were conditioned by the opportunity of internal development, and which changes were determined by external influence? These are the most important question, and the article tries to answer them. <...> The comparison of two musical dialects has answered the questions how the regional differences of Lithuanian folk melodies could emerge; how the melodies, originated from the similar musical source, could be different in different regions.

• Antifoninis lietuvių liaudies dainų atlikimo būdas / Loreta Juciutė. Lietuvos muzikologija. 2004, 5, p. 157-178.
• Beieškant lietuvių ir latvių daugiabalsių dainų bendrybės / Račiūnaitė-Vyčinienė. Liaudies kultūra. 2004, Nr. 4, p. 16-25.
• Lietuvių liaudies dainų refrenų sisteminė apžvalga / Jurga Trimonytė Bikelienė. Lituanistica. 2020, Nr. 4, p. 323-338.
• Lietuvių sutartinių ir ainų polifoninių dainų lygiagretės / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Lietuvos muzikologija. 2012, 13, p. 175-196.
• Šiaurės Lietuvos etninė muzika / Romualdas Apanavičius. Žiemgala. 2006, Nr. 1, p. 6-12.
• Zenono Slaviūno sutartinių tyrimų tąsa ir sklaida / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Žmogus ir žodis. 2008, 2, p. 13-23.