Kiek sakytinė kalba veikia pradinukų rašybą? Kiekybinis 1950-2021 m. rašybos tyrimas

LTStraipsnyje aprašomas kiekybinis 1–4 klasių moksleivių rašybos tyrimas. Jame analizuojama, kiek pradinukų rašybos variantiškumą veikia sakytinė kalba. Tyrimas lietuvių kalbos duomenimis tikrina kelias hipotezes: (1) pradiniais mokymo(si) rašyti etapais moksleiviai daugiausiai rašo pagal sakytinę kalbą, todėl pagrindinė jų rašybos variantiškumo priežastis – rašymas pagal sakytinę kalbą, (2) sakytinės kalbos įtaka mokytis rašyti tik pradedančių moksleivių rašybai didesnė, todėl jaunesniųjų pradinukų (pirmokų ir antrokų) rašyba dėl sakytinės kalbos varijuoja dažniau nei vyresniųjų (trečiokų ir ketvirtokų). Tyrimu taip pat tikrinama, (3) kiek pagrįsti viešojoje erdvėje dažni teiginiai, kad moksleivių raštingumas prastėja. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sakytinė kalba išties yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų pradinukų rašyba varijuoja. Paaiškėjo, kad stipresnė jos įtaka patiriama 1–2 klasėse. Vis dėlto šio tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad dabartiniai pradinukai rašo prasčiau nei sovietmečiu – normų neatitinkančių žodžių vidurkis sovietmečio ir dabartinio laikotarpio pradinukų rašybos statistiškai reikšmingai neskiria. Raktažodžiai: raštingumas, rašymas, rašyba, sakytinė kalba, sociolingvistika. [Iš leidinio]

ENQuantitative analysis of spelling among primary school pupils revealed that the spelling of primary school pupils was highly variable, but not chaotic. Despite deviations from norms, primary school pupils, probably based on the internal consistency of spelling, attempted to establish uniformity in their spelling by writing the same sounds or their combinations with the same orthographic codes. The theoretical consistency, grounded in spelling conventions, was statistically significantly higher in the essays of older primary school pupils compared to their younger counterparts, suggesting a potential influence of superior cognitive abilities in older children. The analysis confirmed the assumption that spoken language is a primary factor contributing to spelling variations in our primary school children. Its impact is particularly prominent in grades 1–2. Although teachers use corrections to maintain spelling consistency, only one-seventh of primary school children’s spelling remains unaffected by it. It was determined that spoken language alone accounted for spelling variations in one-fifth of primary school pupils. Additionally, one-fifth exhibited a stronger influence from causes other than spoken language, indicating a diverse range of factors affecting spelling. A small portion of primary school children had spelling influenced exclusively by factors unrelated to spoken language.Contrary to common assertions in the public sphere, the data of this research did not support claims of a decline in literacy among schoolchildren. No statistically significant difference was observed in the frequency of words failing to meet norms when comparing the spelling of primary school pupils from the Soviet era to the current period. Current primary school children do not exhibit a significantly higher tendency to write based on spoken language than their counterparts in the Soviet era. Keywords: literacy, writing, spelling, spoken language, sociolinguistics. [From the publication]

• Ar mokytojai patenkinti savo mokinių raštingumu? / Saulius Vasiliauskas. Gimtasis žodis. 2013, Nr. 1, p. 27-31.
• Ar preskriptyvizmas veikia? Taisomi žodžiai Lietuvos radijo ir TV eteryje 1960–2010 / Laima Nevinskaitė, Giedrius Tamaševičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 118 p.
• Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės / Daiva Aliūkaitė, Violeta Meiliūnaitė. Bendrinė kalba 2022, 95, p. 48-75.
• Būdingiausios rašybos klaidos mokinių rašiniuose ir tinklaraščiuose / Aurelija Tamulionienė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. 1-24.
• Dėl bendrinės kalbos normų sampratos mokykloje / Rita Miliūnaitė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. 1-29.
• Dvyliktos klasės mokinių lietuvių kalbos žinių ir gebėjimų analizė / Vilija Salienė. Pedagogika. 2005, 76, p. 100-106.
• Kai kurie tarties ir rašybos mokymo klausimai bendrojo lavinimo mokyklose / Lionė Lapinskienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 135-140.
• Lietuvių kalba pradinėje mokykloje: rašymo gebėjimų ugdymas / Danguolė Kalesnikienė, Agnė Saylik. Žmogus kalbos erdvėje. 2010, 6, p. 580-585.
• Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui / Rita Miliūnaitė. Bendrinė kalba. 2014, 87, p. 1-16.
• Raštingumo link : keli sociolingvistiniai XX a. pradžios lietuvių išeivių portretai / Aurelija Tamošiūnaitė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2013, 16, p. 59-74.
• Senųjų raštų rašybos keitimas paieškos sistemai / Mindaugas Šinkūnas. Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės / sudarytojos ir mokslinės redaktorės: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. P. 389-407.
• Sutrikusios kalbos pirmaklasių rašymo ypatybės.. Pedagogika. 2001, 55, p. 119-122.
• Tarties standartas eteryje: koks jis ir kaip pakito? / Ramunė Čičirkaitė. Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017. P. 259-276.
• Tradicinės ir naujos šiaurės panevėžiškių tarmės ypatybės / Kazimieras Garšva. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 5 / sudarė Rima Bakšienė, Nadežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 189-208.
• Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių socialinės reikšmės: stigmatizuojamas ilginimas ir santykis su žiniasklaidos kalba : disertacija / Ramunė Čičirkaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 203 p.