Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III bruožai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III bruožai
Contents:
1. Pastangos išlaikyti stiprią valstybę: Zigmantas Vaza (1587-1632 m.) ir Vladislovas Vaza (1632-1648 m.) (Zigmantas Vaza, Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Zigmanto Vazos karai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Vladislovas Vaza 1632-1648 m.) — 2. Krizė: Jonas Kazimieras (1648-1668 m.) (Karai su kazokais, Rusija ir Švedija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė paskutiniais Jono Kazimiero valdymo metais.) — 3. Užsitęsusi valstybės negalia: Mykolas Kaributas (1669-1673 m.), Jonas Sobieskis (1674-1696 m.), Augustas II (1697-1733 m.) / 306 (Mykolas Kaributas 1669-1673 m. Jonas Sobieskis 1674-1696. Augusto II išrinkimas Respublikos valdovu ir vidaus karas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Šiaurės karo metu. Nebylusis seimas 1717 m. ir jo padariniai.) — 4. Reformų brendimas: Augustas III (1733-1763 m.) — 5.1588-1763 m.: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeninė ir politinė raida Respublikoje.
Summary / Abstract:

LTLDK, kaip Respublikos dalies, politinės istorijos apžvalga galima padalinti į skyrelius pagal Respublikos valdovus. Kaip beveik kiekviena periodizacija, ji iki galo neatspindės viso aprašomų reiškinių sudėtingumo ir chronologinių ryšių. Kad ir kokia silpna ilgainiui tapo Respublikos valdovo valdžia, apie ji sukosi abiejų jos valstybių visuomeninis ir politinis gyvenimas bei užsienio politika. Valdovų rinkimai pranašavo politinius pakitimus. Respublikos valdovus nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III aptariame viename skyriuje, nes jų valdymo Respublikoje ir LDK laikai buvo didėjančio visuomenės sandaros ir valstybės santvarkos konservatyvumo, reformų neigimo laikai, kai valstybė silpo, agresyvūs kaimynai stiprėjo. Antra vertus, valstybės raidos poslinkiai ne visada tilpdavo Į vieno valdovo valdymų, matomos kitos metų ir įvykių jungtys. Todėl aptariamas 1587-1763 m. laikotarpis dar suskirstomas Į mažesnius laiko tarpus, derinant valstybės raidų ir konkrečių valdovų valdymų. Atskirai aprašomi paskutiniojo Respublikos valdovo laikai, kai po neišvengiamų visuomenės ir valstybės reformų valstybė buvo užkariauta. [Iš straipsnio, p. 290]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/112921
Updated:
2025-02-10 08:38:17
Export: