LT1920–1939 m. konstitucinė Lietuvos sostinė Vilnius buvo aneksuota Lenkijos, todėl Lietuvos valdžia ir visuomeninis gyvenimas persikėlė į laikinąją sostinę Kauną. Nepaisant vietinių įtampų, abu miestai XX a. 4-ajame dešimtmetyje susidūrė su bendra geopolitine problema – buvimu „tarp Scilės ir Charibdės“. Nacistinė Vokietija vakaruose ir bolševikinė Rusija rytuose siekė revizuoti esamą tvarką, atitinkamai keldamos grėsmę Baltijos regionui ir Lenkijai. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vyriausybės 4-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo ruoštis galimiems kariniams išpuoliams. Archyviniai duomenys atskleidžia, kad kariškiai, universitetų specialistai ir civiliai skatinti dalyvauti sukarintuose mokymuose, skirtuose tokioms grėsmėms kaip dujų ir oro atakos įveikti ir krizių valdymo strategijoms kurti. Medicinos specialistai atliko itin svarbų vaidmenį kuriant priemones, kaip išvengti cheminio karo metu patirtų sužalojimų ir juos gydyti, naudojant medicinos žinias, kad būtų sumažinti galimi nuostoliai. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti ir palyginti medikų ir civilių pasirengimą cheminio ginklo atakoms Vilniuje ir Kaune. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama dviem uždaviniams: pirminių archyvinių dokumentų analizei, siekiant atskleisti valdžios institucijų, karo gydytojų, Lenkijos Raudonojo Kryžiaus ir panašių organizacijų strategijas, ir viešosios spaudos apžvalgai, siekiant suprasti visuomenės požiūrį į galimą karinę grėsmę. Pagrindiniai žodžiai: paramedikų rengimas; pasirengimas ekstremalioms situacijoms; kovos su dujų atakomis priemonės; medicinos istorija; visuomenės sveikatos istorija. [Iš leidinio]
ENBetween 1920 and 1939, Vilnius, the constitutional capital of Lithuania, was annexed by Poland, prompting the Lithuanian government and civil life to relocate to Kaunas, the temporary capital. Despite local tensions, both cities faced a shared geopolitical predicament in the 1930s, being between ‘Scylla and Charybdis’. Nazi Germany to the west and Bolshevik Russia to the east sought to revise the existing order, threatening Poland and the Baltic region respectively. Anticipating military attacks, both the Lithuanian and Polish governments began preparing in the early 1930s. Archival data reveal that the military, academic specialists and civilians underwent paramilitary training to address threats, such as gas and air attacks, and to develop crisis management strategies. Medical professionals played a critical role in devising measures to prevent and treat injuries from chemical warfare, leveraging medical expertise to mitigate potential losses. This article aims to examine and compare the medical and civilian preparedness for chemical attacks in Vilnius and Kaunas. Our research focuses on two objectives: analysing primary archival documents to uncover strategies by government bodies, military doctors, the Polish Red Cross, and related organisations; and reviewing the public press to understand societal perceptions of the looming military threat. Keywords: paramedic training, emergency preparedness, anti-gas attack measures, history of medicine, history of public health. [From the publication]