LTKaras, kuris, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919–1920 m. apėmė būsimąją Lietuvos teritoriją istorikų jau ne kartą aprašytas. Lietuvos vyriausybei Kaune lojali kariuomenė jame dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš tris priešus – Raudonąją armiją, Lenkijos kariuomenę ir Rusijos Vakarų savanorių armiją (bermontininkų karinę formuotę). Svarstydami apie paraleles, tęstinumą ir skirtumus tarp Pirmojo pasaulinio karo ir šių „Nepriklausomybės karu“ Lietuvoje vadinamų trijų konfliktų, istorikai jau yra atkreipę dėmesį į esminį skirtumą – santykinai maža Lietuvos kariuomenė dalyvavo žemo intensyvumo kariniuose veiksmuose. Tačiau karinių veiksmų intensyvumo klausimo ligšioliniai tyrimai specialiai nenagrinėjo. Šis straipsnis siūlo naują prieigą dvejus metus trukusio karo intensyvumui analizuoti. Pirmą kartą autoriai sugretino tris duomenų masyvus – analizavo kovos dienų skaičių, vertino sunkiosios ginkluotės (artilerijos ir / ar aviacijos) panaudojimo dažnumą ir poveikį, lygino visa tai su duomenimis apie Lietuvos kariuomenės gyvosios jėgos nuostolius. Pagrindiniai žodžiai: karo veiksmų intensyvumas, žemo intensyvumo karas, maža kariuomenė, Lietuvos nepriklausomybės karas. [Iš leidinio]
ENThe war which covered the future territory of Lithuania in 1919 and 1920 after the end of the First World War has already been described several times by historians. The army loyal to the Lithuanian government in Kaunas took part in military action against three enemies: the Red Army, the Polish army and the West Russian Volunteer Army (a military formation of the Bermontians). When considering parallels, continuity and differences between the First World War and the three conflicts in Lithuania known as ‘the War of Independence’, historians have pointed out a crucial difference: the relatively small Lithuanian army was engaged in low-intensity military action. However, the question of the intensity of the combat has not specifically been addressed in research so far. This paper offers a new approach to analysing the intensity of the two-year war. For the first time, the authors have juxtaposed three data sets: analysing the number of days of combat, assessing the frequency and impact of the use of heavy weapons (artillery and/or aviation), and comparing it with data on the losses of the Lithuanian army’s manpower. Keywords: intensity of combat, low-intensity warfare, small army, Lithuanian War of Indepedence. [From the publication]