Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto reikšmė Lietuvos baudžiamajai politikai

LTBaudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo paskiriant bausmę arba bausmės, paskirtos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, realaus atlikimo. Todėl šiuolaikinė Lietuvos baudžiamoji teisė numato tokias tris baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas: 1) bausmės skyrimas; 2) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; ir 3) bausmės vykdymo atidėjimas arba atleidimas nuo bausmės. Tradicine baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma pripažįstamas bausmės skyrimas. Šiuo atveju teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, turi pareigą ir teisę paskirti jam bausmę. Statistiniai duomenys patvirtina tai, kad bausmės skyrimas iš esmės yra pagrindinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje, kuri taikoma vidutiniškai dviejuose trečdaliuose (arba apie 66 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. Tuo tarpu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės galima vertinti kaip papildomas baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas. Statistiniai duomenys rodo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas stabiliai išliko antrojoje vietoje ir kiekvienais metais nuosekliai sudarė kiek daugiau nei vieną ketvirtadalį (arba apie 27 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės instituto taikymo statistiniai duomenys rodo, kad ši baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma išsprendžia tik santykinai nedidelį (arba apie 7 proc.) teisiamų asmenų baudžiamųjų bylų skaičių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje gali būti taikant arba netaikant baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones.Lietuvos BK Bendrosios dalies VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ numatytos iš esmės pagrindinės, bendrosios 8 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39(1) straipsnis), pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39(2) straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), o BK Bendrosios dalies X skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ – nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis). Didžiausią įtaką pastarųjų šešerių metų (2018–2023) Lietuvos baudžiamajai politikai daro tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o mažesnę – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tuo tarpu kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys dėl objektyvių priežasčių, kurias sudaro taikymo pagrindų visumos ir atskirų reikalavimų reglamentavimas, praktiškai nedaro įtakos baudžiamajai politikai.Kita vertus, kai kurios iš šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) turi potencialą daryti didesnę įtaką baudžiamajai politikai, todėl pritartina BK pakeitimams ir papildymams, kuriais siekiama atsisakyti nepagrįstų ribojimų ir išplėsti atskirų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymo teisines prielaidas. Pagrindiniai žodžiai: baudžiamoji atsakomybė; baudžiamoji politika; atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. [Iš leidinio]

ENGoals of criminal liability can be achieved without imposing a punishment or the actual execution of the punishment imposed on a person who has committed a criminal act. Therefore, modern Lithuanian Criminal Law provides for the following three forms of criminal liability realization: 1) imposition of punishment, 2) release from criminal liability, and 3) suspension of the execution of punishment or release from the execution of punishment. The traditional form of implementing criminal liability recognizes the imposition of punishment (sentencing). In this case, the court that has found a person guilty of a criminal act has the duty and the right to impose a punishment on him/her. Statistical data confirm that sentencing is essentially the main form of realization of criminal liability in Lithuania, which is applied in an average of two-thirds (or about 66 percent) of decisions in criminal cases. Meanwhile, release from criminal liability or suspension of execution of punishment and release from the execution of punishment can be considered as additional forms of realization of criminal liability. Statistical data show that the institute of release from criminal liability remained stable in the second place and consistently accounted for a fraction more than one quarter (or about 27 percent) of decisions on criminal cases each year. Meanwhile, the statistical data of the application of the institute of suspension of execution of punishment and release from the execution of punishment show that this form of realization of criminal liability solves only a relatively small (or about 7 percent) share of criminal cases. Release from criminal liability as a form of realization of criminal liability in Lithuania can be with or without the application of penal or reformative measures.Chapter VI of the General Part of the Criminal Code of Lithuania “Release from Criminal Liability” essentially provides the 8 main, general types of release from criminal liability: release from criminal liability when a person or criminal act loses its dangerousness (Article 36 of the CC), release from criminal liability due to minor relevance of a crime (Article 37 of the CC), release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim (Article 38 of the CC), release from criminal liability on the basis of mitigating circumstances (Article 39 of the CC), release from criminal liability when a person actively assisted in detecting the criminal acts committed by members of an organized group or a criminal association (Article 39(1) of the CC), release of a whistleblower from criminal liability (Article 39(2) of the CC), release from criminal liability on bail (Article 40 of the CC), and Chapter X of the General Part of the Criminal Code of Lithuania “Peculiarities of Criminal Liability of Juveniles” – release of a minor from criminal liability (Article 93 of the CC). The greatest influence on the Lithuanian criminal system in the last six years (2018–2023) has been exerted by such types of release from criminal liability as release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim and release from criminal liability on bail, and, to a lesser extent – release from criminal liability due to the minor relevance of a crime. Meanwhile, other types of release from criminal liability for objective reasons, consisting of the regulation of the entire application grounds and individual requirements, practically do not affect the criminal policy.On the other hand, some of these types of release from criminal liability (such as release from criminal liability due to the minor relevance of a crime, release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim, release from criminal liability on the basis of mitigating circumstances and release from criminal liability on bail) have the potential to exert greater influence on the criminal policy, and therefore support the amendments and additions to the Criminal Code which aim to abandon unreasonable restrictions and expand the legal prerequisites for the application of individual types of release from criminal liability. Keywords: criminal liability, criminal policy, release from criminal liability. [From the publication]

• Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje / Ilona Michailovič, Skirmantas Bikelis, Algimantas Čepas, Skirmantas Bikelis, Margarita Dobrynina, Rimantas Simaitis, Darius Šneideris, Laura Ūselė, Judita Venckevičienė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas ; 2014. 257 p.
• Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Konstitucijos ir konstitucinės jurisprudencijos kontekste / Agnė Baranskaitė, Jonas Prapiestis. Jurisprudencija. 2006, Nr. 7 (85), p. 30-41.
• Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą : disertacija / Justinas Bagdžius. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 304 p.
• Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2006. 264 p.
• Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams naujovės ir probleminiai aspektai / Justyna Levon, Gintaras Švedas. Kelyje su Konstitucija / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 167-191.
• Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykis / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 1 (79), p. 16-24.
• Humanizmo principas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto istorinės raidos kontekste / Agnė Baranskaitė. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 4, p. 179-194.
• Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo institutas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse Agnė Baranskaitė. Jurisprudencija. 2003, Nr. 45 (37), p. 59-69.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai / Gintaras Švedas, Paulius Veršekys, Justyna Levon, Darius Prapiestis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 318 p.
• Mažareikšmiškumo koncepcijos kilmė ir baudžiamoji teisinė reikšmė Lietuvos teismų praktikoje / Kristina Grinevičiūtė, Iveta Vitkutė-Zvezdinienė. Jurisprudencija. 2020, Nr. 27 (1), p. 130-148.
• Nusikaltimo mažareikšmiškumo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo problemos / Iveta Vitkutė-Zvezdinienė. Jurisprudencija. 2007, Nr. 8 (98), p. 35-40.
• Taikos sutartis baudžiamojoje teisėje : atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius / Agnė Baranskaitė. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2007. 287 p.
• Viešojo ir privataus interesų derinimas taikant kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju institutą / Agnė Baranskaitė. Teisė. 2003, t. 48, p. 25-35.