Lyčių lygybės komunikacija savivaldybėse Lietuvoje

LTLietuvoje teisiniai dokumentai – Lygių galimybių įstatymas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Darbo kodeksas – įtvirtina pareigą vykdyti lyčių lygybės politiką savivaldos lygmeniu. Savivaldybės, kaip paslaugų gyventojoms (-ams) teikėjos, privalo integruoti lyties aspektą į vietos savivaldos dokumentus bei užtikrinti lyčių lygybės principų įgyvendinimą kasdienėse praktikose. Tačiau, kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai, šie procesai savivaldybėse vyksta (jei apskritai vyksta) vangiai. Siekiant prisidėti prie žinių apie lyčių lygybės situaciją savivaldybėse Lietuvoje kaupimo ir pažvelgti giliau į komunikacinius procesus savivaldybės viduje, šio straipsnio tikslas – pasinaudojant 2019 m. dešimtyje Lietuvos savivaldybių atliktais pusiau struktūruotais interviu duomenimis ir pasitelkiant diskurso analizės prieigą aprašyti lyčių lygybės komunikacijos ypatumus Lietuvos savivaldybėse. Atlikta atrinktos interviu medžiagos analizė parodė, kad lyčių lygybės diskursas savivaldybėse plėtojamas skirtingų „kalbančiųjų“ persidengiančiomis dimensijomis: ir organizacinė, ir individuali komunikacija, iš kurių abi reiškiasi tiek formaliai, tiek neformaliai; ir tik perdavimas informacijos, ir pasikeitimas ja; ir pasinaudojimas informacija organizuojant veiksmus, ir informacijos ignoravimas. Atliktos analizės rezultatai įrodo, kad „kalbėjimas“ gali tiek įgalinti, tiek užblokuoti veiksmą, o tai, kad šioje komunikacijoje autoritetinės galios pozicijos išlieka formaliose institucijos hierarchijose, rodo poreikį ieškoti papildomų priemonių efektyviam lyčių lygybės įgyvendinimui. Pagrindiniai žodžiai: lyčių lygybė; lyčių lygybės komunikacija; savivaldybė. [Iš leidinio]

ENLegal documents in Lithuania – the Law on Equal Opportunities, the Law on Equal Opportunities for Women and Men, the Law on Local Self-Government, the Labor Code – establish the obligation to implement gender equality policy at the level of self-government. Municipalities, as providers of services to residents, must integrate the gender aspect into local self-government documents and ensure the implementation of gender equality principles in daily practices. However, as the results of previous studies show, these processes in municipalities take place slowly (if at all). Striving to contribute to the accumulation of knowledge about the situation of gender equality in municipalities in Lithuania and to take a deeper look at the communication processes within the municipality, the purpose of this paper is to describe the peculiarities of the gender equality communication in Lithuanian municipalities. Empirically, the paper is based on the analysis of the semistructured interview data collected in ten Lithuanian municipalities in 2019 by employing the discourse analysis approach. The analysis of the selected interview material showed that the discourse of gender equality in municipalities is developed by different “speakers” on the overlapping dimensions such as: organizational and individual communication, both of which can take formal as well as informal forms; information transfer vs. exchange of information; information as ground for action and ignorance information; etc. The results of the analysis prove that “talking” can both enable and block the action, and the fact that positions of authoritative power remain in the formal hierarchies of the institution in this communication indicates the need to look for additional measures for the effective implementation of gender equality. Keywords: gender equality; gender equality communication; municipality. [From the publication]

• Institucinis regiono valdysenos lyčių lygybės diskursas / Linutė Kraujutaitytė, Toma Jurkevičiūtė. Regional formation and development studies. 2016, Nr. 1 (18), p. 66-86.
• Lyčių lygybės normos sklaidos patirtys Lietuvoje / Ilona Tamutienė, Laura Sinkevičiūtė. Politikos mokslų almanachas. 2015, [T.] 17 p. 9-31.
• Lyčių lygybės politikos diskursai ir procesai savivaldoje: "gyvenimiškos būtinybės pas mus šiai dienai nėra" / Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Vita Kontvainė. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 1, p. 58-69.
• Moterų dalyvavimo Lietuvos vietos savivaldoje ir valstybės valdyme geografinė analizė / Milda Radzevičiūtė, Jurgita Mačiulytė. Geografija ir edukacija 2020, Nr. 8, p. 9-25.
• Moterų politinės socializacijos projekcijos savivaldos tarybų rinkimuose / Virginija Šidlauskienė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2009, 7, p. 17-33.