LTŠiuo tekstu siekta nagrinėti ir išskirti XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje funkcionavusias kilmingumo sampratas. Išskirtini du pagrindiniai kilmingumo kategorijos aspektai – kilmė ir kilnumas (dorybė). Juos permąstė ir svarbiais, pagrindžiančiais išskirtinę padėtį, laikė tiek luomo nariai, tiek intelektualai kritikai. Kilmė ir kilnumas lygia greta funkcionavo tiek nusakant narystę luome (kilmė – įprastai, o kilnumas kaip prielaida nobilitacijai), tiek grupės savimonėje (kilnumas arba siekiamybė, arba prigimtai būdingas kilmingajam). Šių dviejų kilmingųjų visumai svarbių elementų pagrindu visas kilmingųjų luomas pasiūlytas apibūdinti kaip „kilnuomenė“. Reikšminiai žodžiai: kilmingieji, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Andrius Volanas, diskursas, dorybė. [Iš leidinio]
ENThe aim of this text is two-fold. Firstly, a general view of terminological difficulties arising when attempting to name nobility as a whole is presented with the main issue to be faced is the fact that terms such as ‘bajorija’ (a Lithuanian term) or ‘szlachta’ (a Polish one) simultaneously denote a specific and smaller subclass of nobility. Therefore, the Lithuanian neologism ‘kilnuomenė’ has been presented and introduced. It is justified as etymologically bearing two significant notions which were core to the nobility – that of lineage plus nobleness (by nobility, we mean here a ‘noble’ quality of personality character, a virtue). Secondly, departing from this proposed concept of nobility, a historical enquiry and analysis have been carried out whose main purpose was that of demonstrating how both lineage and nobleness (via virtue) functioned in defining membership in the group and acting as an important element of self-representation. Keywords: nobility, Grand Duchy of Lithuania, Andreas Volanus, discourse, virtue. [From the publication]