"Šeimininkių pilys": kulinarinis švietimas žemės ūkio ir amatų-namų ruošos mokyklose Lietuvoje 1918-1940 metais

LT1918–1940 metais Lietuvoje susiformavo specialių mokyklų, dar vadintų šeimininkių pilimis, tinklas, kuriame mokant namų ruošos buvo vykdomas ir kulinarinis švietimas. Šis tinklas apėmė žemesniąsias žemės ūkio mokyklas bei žemesniąsias ir vidurines amatų-namų ruošos mokyklas. Pagal specializaciją mokyklos turėjo rengti žemės ūkio specialistes arba amatininkes. Kulinarinės dalies programoje visų mokyklų siekiai buvo orientuoti į namų ūkio kultūros modernizavimą, modernesnių, to laikotarpio gastronomines tendencijas atitinkančių patiekalų gaminimo mokymą. Šias mokyklas steigė tiek valstybinės institucijos, tiek ir visuomeninė iniciatyva. Mokyklų, kurias išlaikė moterų draugijos ar katalikiškos organizacijos, buvo beveik dvigubai daugiau negu valstybinių (santykis 17 ir 9). Gan reikšmingas kulinarinio švietimo pamokų skaičius bendrose šeimininkių pilių programose rodo išskirtinį dėmesį šiai sričiai. Kulinarinio mokymo turinys buvo nukreiptas keletu krypčių, kurios gerai atspindėjo ir bendrąsias to meto maisto kultūros tendencijas. Orientuotasi moderniai atnaujinti ir racionalizuoti maisto gaminimo aplinką, įrangą bei gaminimo įrankius ir indus. Atsižvelgiant į ypač kaimuose dar išlikusius gan archajiškus stalo kultūros aspektus, mokyklose mokinėms suteiktos žinios apie stalo serviruotę, dekorą, elgesio prie stalo pagrindus. Taip pat akcentuotas mokslo pasiekimų integravimas maisto gamyboje, remiantis kuriais svarbūs tapo patiekalų maistingumo, tinkamo jo virškinimo, vitaminų įtraukimo į mitybą aspektai. Reikšmingos kulinariniame švietime buvo ir vietinės maisto produkcijos panaudojimo idėjos.Vis dėlto bendros patiekalų receptūros daugiau buvo nukreiptos į bendraeuropietišką meniu, gastronacionalinių apraiškų daugiau pasitaikydavo tik ne itin gausiai į programas įtrauktų lietuviškais vadintų valgių ir gėrimų gaminime bei religinių švenčių, pasninko tradicijose. Nors baigusių šeimininkių pilis skaičius sąlyginai nedidelis, tačiau žiūrint tik į jį nustatyti šių studijų poveikio mastą nebūtų tikslu. Mokinės, ar grįžusios į namus ar įsidarbinusios virėjomis, šeimininkėmis turtingesniųjų šeimose, jau dalijosi savo mokslų metu gauta patirtimi ir žiniomis, taigi žinių sklaida plėtėsi. Kita vertus, mokyklos kaip kulinarinio raštingumo centrai turėjo įtakos ir tai vietos bendruomenei, kurioje buvo įkurtos. Mokinės savo kulinarijos žinias įtvirtindavo gamindamos maistą mokyklų valgyklose, taip pat priimdamos įvairių gaminių užsakymus, taip supažindindamos vietos bendruomenes su dar geriau provincijoje nepažintomis modernesnėmis gastronominėmis tendencijomis. Pagrindinės sąvokos: kulinarinis švietimas, 1918–1940 metų Lietuva, mergaičių žemės ūkio mokykla, mergaičių namų ruošos mokykla, maisto kultūra. [Iš leidinio]

ENThe article explores culinary education in special schools (schools for girls) in Lithuania from 1918 to 1940 by investigating the network of schools, their founders, the curriculum of culinary subjects, the typical students, and the likely significance of such education. From 1918 to 1940, a network of special schools which were also referred to as castles of mistresses was established in Lithuania where, along with the training of household chores, culinary education was also practiced. This network involved lower-grade agricultural schools as well as lower- and middle-grade schools of household chores. In terms of their specialization, schools had to train agricultural specialists – or craftswomen; however, the curriculum of the culinary section as well as the aspirations of all the schools were oriented towards modernizing the household culture along with the teaching of cooking the meals conforming to the contemporary gastronomy trends. These schools were established not only by State institutions, but also as public ventures. The schools which were run by women’s associations or Catholic organizations were nearly two times more numerous than the State-run schools (at a ratio of 17 to 9). A relatively significant share of the classes of culinary education in the general curriculum of the castles of mistresses highlights the exceptional attention to this field. The subject matter of the culinary classes was channeled in several directions which also reflected the general trends of the culinary culture of the time. The objective was the modernization, renewal and rationalization of the cooking environment, equipment, cooking accessories and crockery. Considering the still surviving relatively archaic aspects – which were still being sustained primarily in the countryside – students were gaining knowledge on laying the table, table decoration and the fundamentals of the table culture.Emphasis was being made on the integration of the science achievements in cooking, which was intended to cover the aspects of the nutrition value of the meals, proper digestion, and the inclusion of vitamins in the regular diet. Culinary education also highlighted the ideas of the use of the local produce. However, the general trends of the recipes were primarily targeting the ‘universal’ diet, and the manifestations of ‘gastro-national’ trends were more prominent in the cooking of the meals and beverages which were perceived as originally Lithuanian (these recipes were not very abundantly included in the programs). This trend was also manifested in the customs of fasting and the traditions of religious festivals. Although the numbers of the graduates of the castles of mistresses were relatively low, however, the sheer numbers cannot serve for defining the extent of the impact of these studies. When the students would come home or gain employment as cooks, chefs or mistresses in the households of the richer population, they were inherently sharing the experience they had accrued in the course of the years of studies. Consequently, the knowledge was being actively distributed. On the other hand, schools as centers of the culinary literacy were also having an impact on the local communities in which they were established. The students were fine-tuning their culinary knowledge at school canteens, and they were also taking a wide range of orders. Thus, the local communities were getting acquainted with the more modern culinary trends which had not yet been established in the provincial areas. Keywords: culinary education, 1918–1940 Lithuania, agriculture school for girls, housework school for girls, culinary culture. [From the publication]

• Amatų ir namų ūkio mokyklos XIX amžiuje, arba kaip XIX a. moteriai išmokti virėjo amato? / Olga Mastianica. Prie stalo visa Lietuva : mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų / redaktorė Daiva Dmuchovska. Kaunas: Terra publica, 2015. P. 108-113.
• Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940) : disertacija / Indrė Karčiauskaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. 274 p.
• Lietuvos mokykla 1918-1939 m : galios gimtis / Saulius Kaubrys. Vilnius : Viešoji įstaiga "Statistikos tyrimai ", 2000. 290 p.
• Miestiečio gyvenamosios erdvės modernizacija XX a. Du atvejai: tarpukario Kaunas ir sovietinis Vilnius : disertacija / Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė. Vilnius, 2018. 249 p.
• Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis / Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, p. 192-224.
• Pravėrus namų duris : moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje / Olga Mastianica. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 344 p.
• Prezidento rūmai Kaune / Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė, Raimonda Rickevičienė. Kaunas : Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, 2019. 367 p.
• Siuvimo amato mokymas : kursai ir amatų mokyklos Kaune 1926–1940 m / Lija Janauskienė. Kauno istorijos metraštis. 2007, 8, p. 307-320.
• Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais / Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 413 p.
• Stalo indai ir įrankiai / Janina Samulionytė. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas. Vilnius: Versmė, 2005. P. 919-929.