Pagoniškosios kultūros prigimtis XIX a. I pusės istorinėje Lietuvos romantikų kūryboje

LTLietuvos romantikams tas autentiškas "kitas pasaulis" buvo pagoniška Lietuva. Romantizmas paspartino nacionalinės savimonės formavimąsi. Feodalinė aukštuomenė skaidėsi į įvairialypes naujas socialines grupes: inteligentas mokytojas, žurnalistas, rašytojas profesionalas - koks nebepanašus XIX a. bajoras į vakarykštį rentininką. Savimonės formavimosi veiksniu tapo ir kraštas, kuriame tie žmonės gyveno. Visi jų pastebėjimai, abejojimai, deklaracijos atsispindėjo raštijoje. Vienas pirmųjų mūsų literatūros istorijos tyrinėtojų P. Augustaitis pažymėjo: "Vienog pasilieka neužginčijamas faktas, kad lietuvybės elementai XIX šimtmečio pradžioje padarė labai žymios įtakos į lenkų literatūrą, per tai visai buvo rimtas pamatas išskirti juos iš kitų lenkų literatūroj veiksnių ir gvildenti juos atskirai, kaipo atskirų literatūroje kryptį". Tyrinėtojai aiškiai įžvelgė vadinamosios "lenkiškos literatūros" tipologinius skirtumus, tačiau XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo judėjimas, susidūręs su lenkų politiniu ir kultūriniu puolimu, pamažu nusisuko nuo lenkiškais žodžiais reikštos Lietuvos kultūros. S. Daukanto laikai užklojo lenkmetį. [Iš teksto, p. 211-212]