Lyginamieji skandinavų vikingų ir kuršių visuomenės bruožai IX-XII a.

LTSeniausius baltų ir skandinavų ryšių pėdsakus teikia jau vidurinio geležies amžiaus (V-VIII a.) archeologinė medžiaga. Tiesa, šis laikotarpis tyrinėtas dar ne taip išsamiai, kad leistų daryti itin plačias apibendrinamąsias išvadas apie to meto baltų genčių visuomeninę struktūrą, jos bendrumus su skandinavų visuomene. Itin palankūs šių dviejų kaimynų kontaktams buvo IX-XII a. Tai visai Europai lemtingas laikotarpis. Neatsitiktinai šiems amžiams apibūdinti istoriografijoje įsitvirtinęs "vikingų epochos" terminas. Karinga, aktyvi vikingų veikla, koregavusi ankstyvųjų viduramžių Europos politinių junginių sienas, neaplenkė ir rytinių Baltijos jūros pakrančių. Nors pirmieji skandinavų vikingų išpuoliai Vakarų Europoje datuojami jau VI a., tačiau į baltų gyventus kraštus jie aktyviai skverbtis pradeda tik IX a. Tuo pačiu metu suaktyvėja ir ekonominė baltų genčių veikla, pradeda sparčiai vystytis visuomenė. Kalbant apie ekonominius procesus, svarbią vietą užima tuometiniai prekybos ryšiai. Tyrinėjant baltų genčių kontaktus IX-XII a., akivaizdžiai išryškėja skandinavų prekybinės veiklos ir politikos įtaka. Rytų Pabaltijys visoje vikingų veikloje IX-XII a. vaidino pakankamai svarbų vaidmenį. Rašytinių šaltinių duomenys ir archeologų tyrinėtos skandinavų prekybinės faktorijos Rytų Pabaltijyje (Gruobinia, Viskiautai) rodo, kad tai nebuvo tik vienkartiniai plėšikavimo žygiai. Deja, šaltinių stoka bei nepakankamas istorikų dėmesys baltų ir skandinavų santykiams mažina galimybes išsamiai ir argumentuotai apibūdinti šiuos santykius. Vikingų žygiai į Vakarų Europą, normanų įtaka Rusios valstybės formavimuisi nagrinėti daugelyje darbų, o baltų ir skandinavų problemoms skirta visai nedaug dėmesio. [Iš teksto, p. 204]