LTErdvės ir laiko savybės pas mus nagrinėtos tik prabėgomis. O tik gerai suvokus tuos klausimus įmanoma nuodugniau pažinti ikikrikščioniškąją pasaulėžiūrą. Šia tema rašė N. Vėlius, V. Žulkus, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius. Erdvės ir laiko klausimams daug dėmesio skyrė tokie mitologijos žinovai kaip M. Eliade ir V. Toporovas. Kai kurias savybes nagrinėjo J. Lotmanas, B. Uspenskis. Šiame straipsnyje remtasi ir kitų autorių darbais. Lietuvių enciklopedijoje mito ir sakmės skirtumas aiškinamas mitų "laikiškumu ir buvimu (konkretumu)", todėl mitai laikomi prasmingesniais nei sakmės, "nes jie aiškina pradmeninius įvykius, giliau praskleidžia visas pirmines priežastis". Deja, tokios mitų sistemos, kokią sukūrė graikai ar romėnai, lietuvių tauta neišlaikė, ir mes turime ją atstatinėti iš nuotrupų, išbarstytų plačiose archeologijos, etnografijos ir tautosakos erdvėse. Darbą sunkina tai, kad dauguma archetipų yra bendri visai žmonijai, ir kartais sunku pasakyti, ar sakmė atsirado prie Nemuno krantų, ar atėjo iš judėjų per Senąjį Testamentą. [Iš teksto, p. 155]