LTLietuvių, o ir visų baltų mitologija - šiandien viena iš labiausiai visuomenę dominančių kultūros istorijos sričių. Mitologijoje ieškoma etninės kultūros gijų. Mitiniam pasaulėvaizdžiui interpretuoti pasitelkiami istorijos šaltiniai, archeologijos, įvairių liaudies meno šakų, tautosakos, kalbos, liaudies astronomijos duomenys. Šio straipsnio tikslas - mitologijos aspektu pažvelgti į lietuvių frazeologiją. Frazeologija - be galo turtingas ilgaamžių kalbinės raiškos priemonių šaltinis. Ji, kaip ir apskritai leksika, šimtus ir tūkstančius metų išlaiko daug senų vardų ir žodžių, kadaise vartotų tiesioginėmis prasmėmis, o ilgainiui virtusių metaforomis bei palyginimais, skirtais įvairiausiems įspūdžiams, jausmams, nuotaikoms reikšti. Tad ką ir kaip iš lietuvių mitinio pasaulio išsaugojo gyvoji kalbos atmintis? Nesitikime su frazeologijos pagalba žymiai praplėsti ar pakeisti iš kitų šaltinių žinomų mitų personažų ar vaizdinių sampratą. Čia panagrinėsime jų minėjimo tradiciją ir visuomenines funkcijas, šiandien aiškinamas ir rekonstruojamas mokslininkų. [Iš teksto, p. 146]