Pagoniškosios pasaulėžiūros atspindžiai kaimo kultūroje

LTPagoniškosios pasaulėžiūros atspindžiai XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvos kaimo žmonių mąstysenoje ir buityje kultūros sandaros aspektu bemaž nenagrinėti. Pati kultūros sąvoka yra tokia plati, jungia tiek skirtingų dėmenų, kad aprėpti visa, kas buvo būdinga šio laikotarpio lietuviškam kaimui, būtų labai sunku. Kultūros fenomeno apibrėžimų yra šimtai, jei ne daugiau. Kultūra yra daugiasluoksnis įvairių istorijos laikotarpių, savitų ekonomiškai, politiškai ir dvasiškai, kūrinys. Be to, ji nestovi vietoje, nuolat keičiasi - kai ko atsisako, kai ką integruoja priklausomai nuo pačios visuomenės raidos. Labai originaliai kultūros sąvoką viename interviu yra nusakęs semiotikos mokslo kūrėjas, žymus lietuvių mitologijos tyrinėtojas Prancūzijoje Algirdas Julius Greimas. Gal tai paradoksalu, bet jis teigia: "Kas yra kultūra: tu viską išmoksti, paskui viską užmiršti, o tai, kas lieka viską užmiršus, ir yra kultūra". Išeitų, kad kultūra galima vadinti tai, ką žmogus ar tauta per savo istoriją yra patyrę, išradę, išgyvenę, ką gyvendami ir kurdami kaupė kaip vertybę, kaip Gėrį. Bet drauge ir tai, kas gyvenimo audrose sąmoningai ar nesąmoningai išblaškyta, tarsi pamesta, bet vis dėlto neužmiršta: liko tautos buityje, pasąmonėje tradicijų, papročių, įvairių tikėjimų, prietarų, burtų pavidalu. [Iš teksto, p. 108]