Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu

LTTyrinėjant pagoniškosios Lietuvos gyventojų dvasinę kultūrą, taigi irjų religiją, ilgą laiką daugiausia remtasi tik rašytiniais šaltiniais bei lyginamaisiais etnografijos, folkloro ir kalbotyros duomenimis, kadangi archeologinės medžiagos dar beveik nebuvo. Dėl to kai kurie tyrinėtojai teigė, kad baltų gentys senovėje garbino vien gamtos jėgas, o kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose minimos jų pagoniškosios šventyklos bei stabai esą tik legendos. Tačiau kiti tyrinėtojai mano, kad tuose šaltiniuose yra nemažai tiesos. Žinoma, kad Lietuvoje, be rašytiniuose šaltiniuose minimų šventųjų ąžuolų, miškų, upių, ežerų, taip patstabų, su pagonybe susiję ir kai kurie mūsų archeologijos paminklai. Pastariesiems priklauso įvairios formos bei dydžio kalvos, kartais ir lygesnės netoli vandens esančios vietos, žmonių vadinamos alkakalniais, alkomis ar kiek kitaip, taip pat legendose minimi mitologiniai akmenys, kuriuose neretai būna iškalti įvairūs ženklai, ir apskrito, ovalaus, pusapvalio ar keturkampio plano medžio bei akmens statinių ir žmones vaizdavusių stabų liekanos ar pėdsakai. Šiuo metu Lietuvoje saugomos 59 alkavietės bei 166 mitologiniai akmenys. Tačiau įvairių pagonybės laikų kulto vietų, atrodo, būta žymiai daugiau. Nemažai jų sunaikinta vykdant įvairius žemės darbus, todėl tikslesnį jų skaičių dabar jau sunku nustatyti. Kai kuriuos paminklus archeologai sistemingai tyrinėjo jau pokario metais.Ryškesnių pagonybės kulto vietų pėdsakų buvo aptikta kasinėjant Šventosios (Palanga), Lapainios (Kaišiadorių raj.), Gedimino kalno papėdės (Vilnius), Bačkininkėlių (Prienų raj.), Imbarės, Kurmaičių (Kretingos raj.), Birutės kalno (Palanga), Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnius, Raizgių (Šiaulių raj.) alkakalnį ir 40 su viršum įvairių mitologinių akmenų aplinką. Šių paminklų tyrinėjimų duomenys rodo, kad jie yra įvairių laikų ir prie jų greičiausiai buvo atliekamos kiek skirtingos pagoniškojo kulto apeigos, kurias išsamiau atkurti šiuo metu dar beveik neįmanoma. Tik preliminariai paminklus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes, kurių vienai priklausytų įvairūs mitologiniai akmenys, o kitai - medžio bei akmenų statiniai. [Iš teksto, p. 50-51]

• Lietuvių liaudies kosmologija / Pranė Dundulienė ; dailininkas Albertas Broga. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 p.
• Pagonybė Lietuvoje : moteriškosios dievybės / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 p.
• Prūsijos žemės kronika : Teutonų – Kryžiuočių ordinas ir Prūsijos užgrobimas. Vilnius, 2005. 301 p.