LTBaltų kultūros pradžia laikoma III-II tūkstantm. pr. m. e. riba, kai Rytų Pabaltijyje pasirodė virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūros požymiai. Ši aksioma visuotinai įsitvirtino virvelinės keramikos kultūros atstovus sutapatinus su indoeuropiečiais. Jos laikomasi ir dabar. Archeologai nurodo, kad ateiviai - virvelinės keramikos kultūros žmonės - buvo dar ne baltai, o indoeuropiečiai, kurie istorinėse baltų žemėse sumišę su vietos gyventojais nulėmė baltų susidarymo procesą. Virvelinės keramikos kultūros gyventojai, nustelbę vietinę Narvos kultūrą, suformavo baltiškąją Pamarių (Žucevo) virvelinės keramikos kultūrą. Ji išplito po visą Rytų Pabaltijį, išskyrus Estiją ir Latvijos Kuršo sritį. Iš Pamarių kultūros išsirutuliojo brūkšniuotosios keramikos ir vakarų baltų pilkapių kultūros. Tarp Pamarių ir vakarų baltų pilkapių kultūrų gyventojų mėginama nustatyti nepertraukiamą antropologinio tipo raidą. Ėmus detaliau tyrinėti atskirus Rytų Pabaltijo regionus, konkrečiai - rytų Lietuvą, rytų Latviją, pietinę Pskovo sritį ir šiaurės vakarų Baltarusiją - pastebėta, kad čia III-II tūkstantm. pr. m. e. sandūroje formuojantisrytų baltų kultūrai, virvelinės keramikos kultūra didelės įtakos neturėjo. [Iš teksto, p. 14]