Kultūros istorijos tyrimų reikšmė
LTPastaraisiais metais padidėjo dėmesys Lietuvos praeičiai. Šiame tautinės savimonės žadinimo etape labai reikšmingos tampa Lietuvos kultūros šaknų paieškos, kurias nutraukė dramatiškas sovietizacijos laikotarpis. Atgimstanti tauta palengva siekia remtis visomis savo vertybėmis - tomis, kurias gerai žino, ir tomis, kurios slypi po storais laiko sluoksniais. Šiandieninės kultūros analizė ir nuodugnesnis jos suvokimas stačiai neįmanomas, neatskleidus jos genezės, tradicijos. Todėl tos tradicijos plėtotė vėlesniais istorijos tarpsniais tampa sunkiai suprantama. Galima teigti, kad autentiško Europos kultūrinio pagrindo paieškos šiuo metu įgyja vis didesnę reikšmę, tuo susidomėję daugelio šalių mokslininkai. Mums visų svarbiausios Lietuvos kultūros ištakos. Turime galvoje ne tik lietuvius, bet ir kitas baltų gentis, turėjusias įtakos tiek lietuvių etnoso, tiek ir jų kultūros bei pasaulėžiūros formavimuisi. Pribrendo reikalas kuo nuodugniau tirti ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūrą, senosios Prūsijos kultūrą, jotvingių, kuršių, žiemgalių, galindų ir kitas kultūras, taip pat baltų genčių kultūrines aspiracijas Didžiojo tautų kraustymosi ir vėlesniais laikais. Žodžiu, prieš akis - mūsų dvasios pradžių pradžios tyrinėjimas. Tik nuodugnus kultūros paveldo pažinimas padės apsaugoti šiandienos žmogų nuo savotiško vištakumo, skubotų sprendimų ir perdėto dabarties laimėjimų vertinimo. Pagaliau tokie tyrimai padės atsirasti ir įsitvirtinti naujai mokslo šakai - kultūrologijai. Greta tokių mokslų kaip istorija, filosofija, socialinė psichologija, religijos istorija pamažėl įsigali ir kultūrologija. Jos atstovai noriai naudojasi ne vieno mokslo metodais ir sukaupta patirtimi. Kultūrologija dar tik plėtojasi, tačiau jau ryškėja jos principai, kategorijos ir savarankiškumas. [Iš teksto, p. 6]
