The Essence, benefits, and motives of volunteering: a theoretical review

LTSavanoriška veikla yra galinga priemonė, įvairiais būdais skatinanti visuomenės gerovę. Savanorystę galime apibrėžti kaip veiklą, kai asmuo savo noru, negaudamas finansinės naudos, teikia pagalbą ar prisideda prie visuomenės gerovės, organizacijų ar bendruomenių veiklos. Savanorystė gali būti darbas socialinėse, aplinkosaugos, švietimo, kultūros, sporto ar kitose srityse. Tyrėjai teigiamai vertina vyriausybės dėmesį savanoriškos veiklos skatinimui ir palengvinimui, tačiau taip pat pastebi sunkumus, kylančius perkeliant dokumentus į praktiką. Taip pat tyrėjų darbuose pateikiama nevienoda informacija apie savanorystės mastą. Paplauskienė (2021), aptardama įvairius statistinius Lietuvos duomenis, nurodo nevienodą Lietuvos gyventojų įsitraukimo į savanorišką veiklą lygį: 2011 m. - 20 procentų, 2018 m. - 11 procentų, 2019 m. - 15 procentų. Paplauskienė (2021) pabrėžia, kad nevienodos savanoriškos veiklos galimybės didžiuosiuose ir mažuosiuose miestuose, ir netgi pabrėžia, kad tokios statistinės informacijos trūksta. Papa, Vutuli, Principi, Scherer (2018) mini, kad savanoriškos veiklos organizacijoms dažnai sunku įdarbinti socialinę atskirtį patiriančius asmenis ir asmenis su negalia. Kadangi ne pelno siekiančių organizacijų skaičius nuolat auga, savanoriai yra ribotas išteklius, dėl kurio konkuruoja ne pelno siekiančios organizacijos (Jedicke, Olk, Zogaj, Tscheulin, Lindenmeier, 2024). Ackermann, Manatschal (2018) nurodo mažėjantį įsitraukimo į tradicinę savanorišką veiklą ne internetu lygį, ypač tarp jaunų žmonių, ir kaip mokslininkai teigia, kad „nevienodas pilietinis dalyvavimas kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą“.Šiame straipsnyje nagrinėjami probleminiai klausimai: kokie elementai sudaro savanorystės apibrėžimą ir kokie motyvatoriai skatina žmones savanoriauti? Šie atsakymai sudarys pagrindą tolesniems empiriniams savanoriškos veiklos tyrimams. Tyrimo objektas – savanorystės esmė ir motyvatoriai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti savanorystę sudarančius elementus. 2. Atskleisti savanorystės naudų ir motyvatorių įvairovę. Tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Savanorystė apibūdinama kaip veikla, kai asmuo savanoriškai, negaudamas finansinės naudos, teikia pagalbą ar prisideda prie visuomenės gerovės, organizacijų ar bendruomenių veiklos socialinėje, aplinkosaugos, švietimo, kultūros, sporto ar kitose srityse. Išanalizavus teisinio reglamentavimo aktuose ir mokslinėje literatūroje pateiktus savanoriškos veiklos apibrėžimus paaiškėjo, kad apibūdindami savanorišką veiklą autoriai dažniausiai vartoja sąvokas veikla, visuomenė, laikas, savanoris, socialinis, nemokamas, asmuo, visuomenė, nauda, savanoris, draugas, darbas, amžius ir pan. Literatūros analizė atskleidė pagrindinius savanoriškos veiklos bruožus: ji yra nemokama ir neprivaloma; ji yra organizuota ir neformali; ji yra išteklių reikalaujanti veikla (savanoriška veikla yra susijusi su žmogiškaisiais ištekliais ir individualiais sociodemografiniais veiksniais, kurie susiję su laiku, pinigais ir įgūdžiais); ji teikia naudą ir priklauso nuo motyvatorių veiksmingumo. 2. Nauda ir motyvai labai dažnai yra susipynę ir abu jie gali motyvuoti tą patį asmenį užsiimti vienkartine ar nuolatine savanoriška veikla. Savanoriška veikla skatina bendradarbiavimą, bendrą atsakomybę ir kolektyvinius veiksmus. Ji skatina žmones bendrauti su įvairiomis grupėmis, ugdo toleranciją, empatiją ir socialinę įtrauktį.Savanoriai dažnai atlieka svarbų vaidmenį reaguojant į ekstremalias situacijas, teikiant sveikatos priežiūrą, švietimą ir bendruomenių vystymąsi, todėl jie yra labai svarbūs stiprinant visuomenės atsparumą krizių ar sunkumų metu. Be to, savanoriška veikla gerina asmeninę gerovę, nes teikia daug asmeninės naudos. Ji suteikia tikslo jausmą, emocinį pasitenkinimą ir protinį stimuliavimą, o visa tai prisideda prie geresnės bendros sveikatos ir laimės. Savanoriška veikla taip pat gali pagerinti fizinę sveikatą aktyviai dalyvaujant bendruomenės veikloje ir sumažinti socialinės izoliacijos riziką, nes skatina ryšius su kitais žmonėmis. Daugeliui žmonių galimybė daryti teigiamą įtaką savo aplinkai suteikia didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir asmeninį pasitenkinimą. Savanoriška veikla gali teikti didelį pasitenkinimą įvairiais gyvenimo etapais, tačiau motyvacija savanoriauti dažnai skiriasi tarp jaunesnių ir vyresnių suaugusiųjų. Daugeliui jaunų žmonių savanorystė padeda ieškoti įvairių karjeros galimybių, ugdyti svarbius įgūdžius ir pagerinti savo gyvenimo aprašymą. Savanoriška veikla suteikia jiems galimybę dirbti įvairioje aplinkoje, spręsti realias problemas ir prisiimti atsakomybę, su kuria kitu atveju jie negalėtų susidurti tradicinio mokymosi ar ankstyvojo darbo metu. Ji padeda jiems ugdyti svarbiausius minkštuosius įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir vadovavimo. Be profesinio tobulėjimo, savanoriška veikla ugdo įgalinimo jausmą, nes jauni žmonės supranta, kad gali aktyviai prisidėti prie teigiamų pokyčių, nesvarbu, ar tai būtų socialinio teisingumo reikalai, ar aplinkos apsauga, ar bendruomenės vystymasis. [...] Pagrindiniai žodžiai: savanoriškos veiklos esmė, savanoriškos veiklos nauda, savanoriškos veiklos motyvatoriai. [Iš leidinio]

ENFor several decades, international and national documents and researchers' reports have highlighted the importance of volunteering. Researchers positively assess the government's focus on promoting and facilitating volunteering but also notice the difficulties in transforming documents into practice. Therefore, the article aims to theoretically analyze the essence, benefits, and motives of volunteering. The analysis of documents and scientific literature was used to achieve the goals. The analysis indicates that in describing volunteering, the authors most often use the terms activity, society, time, volunteer, social, free, person, society, benefits, volunteer, friend, work, age, etc. The analysis of the literature revealed the following characteristics of volunteering: it is unpaid and non-obligatory; it can be organized and informal; it is a resource-needed activity; it is beneficial, and it is dependent on the effectiveness of motivators. Volunteering combines personal benefits and societal impact, fostering collaboration, social inclusion, and resilience while enhancing individual well-being. For young people, it provides opportunities for skill development, career exploration, and empowerment through active contributions to meaningful causes. For older adults, it offers purpose, connection, and a chance to share their experience, promoting physical and mental health while combating loneliness. Keywords: volunteering essence, volunteering benefits, volunteering motivators. [From the publication]

• Jaunimo dalyvavimo savanoriškoje veikloje įtaka socializacijai ir kompetencijų ugdymuisi / Valdas Pruskus. Santalka: filologija, edukologija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 74-81.
• Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje / Aistė Paplauskienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2021, Nr. 1 (51), p. 31-47.